tag:blogger.com,1999:blog-29659677284920730962024-03-19T12:53:26.099+02:00Varlės Keliauninkės AzijojeDonatas ir Miglėhttp://www.blogger.com/profile/12725834329473818180noreply@blogger.comBlogger44125tag:blogger.com,1999:blog-2965967728492073096.post-7750644552952592782010-08-09T15:21:00.000+03:002010-08-09T15:24:15.730+03:00Mes jau LietuvojeJau po pusdienio Lietuvoje visa kelionė atrodė tarsi sapnas. Regis, niekur ir nebuvome išvykę. Tiesa, iš pradžių buvo kiek keistoka turėti namus, o ne nakvoti vis kitame viešbutyje, gamintis valgį ir plauti indus, o ne visada bėgti į restoranėlį, laikyti daiktus spintose, o ne kuprinėse, visur kur reikia nuvažiuoti savo automobiliu, o ne ieškoti kokio nors transporto. Ir netgi su visais aplinkiniais galėjome susikalbėti lietuviškai! Taip pat vis dar negalime atsidžiaugti artimaisiais, draugais, vasariška Lietuva, Vilniaus senamiesčio grožiu, nupjautos žolės kvapu, duona, šaltibarščiais... Esame labai labai laimingi! Atrodo, kad niekur niekada iš Lietuvos nebenorėsime bėgti. Bet priminkite mums tai lietingą, šaltą, tamsų rudenį :)Donatas ir Miglėhttp://www.blogger.com/profile/12725834329473818180noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-2965967728492073096.post-7232030981303506652010-07-24T18:21:00.005+03:002010-07-24T18:30:41.000+03:00Georgetown. MalaizijaIš Indonezijos grįžę į Malaiziją jautėmės kaip patekę į Europą. Buvo sunku suvokti, kad 400 kilometrų atstumą įmanoma autobusu įveikti vos per 5 valandas, o ne kratytis pusę paros. Negalėjome atsistebėti švara, tvarka. Niekas nebešaukė „hello mister“ ir net beveik nespoksojo. Taip pat buvo be galo keista turėti dušą su karštu vandeniu. Mums jau būdavo savaime suprantama praustis tik po šaltu vandeniu ir netgi pripratom naudotis <em>mandi </em>(kai pasisemi vandens iš vonelės ar kubilo ir piliesi ant savęs).<br /><br />Georgetown‘e pakliuvome į skirtingų kultūrų miksą. Vieną akimirką galėjome girdėti iš mečetės sklindančias maldas, kitą - klausytis indiškos muzikos, paėję kelis šimtus metrų grožėjomės kinų namais ir šventyklomis. Be to, jautėmės kaip Londone vaikščiodami po kolonijinių laikų pastatų rajonėlį. <br /><br /><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEj2DDUuJMOT0NyvkYiDz-v69zyY31qwaJnkbjdtroxKC9-H7iI247-blE2WkP5PKEf_YdgRzkk0NVIHAogUVYPyvdYLYESK6haU0Bm2tkQb3qPc8-8nxXmtZWWa_LgFPp3bsEna55MZ3wwg/s1600/DSC_3929.JPG"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 280px; height: 186px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEj2DDUuJMOT0NyvkYiDz-v69zyY31qwaJnkbjdtroxKC9-H7iI247-blE2WkP5PKEf_YdgRzkk0NVIHAogUVYPyvdYLYESK6haU0Bm2tkQb3qPc8-8nxXmtZWWa_LgFPp3bsEna55MZ3wwg/s320/DSC_3929.JPG" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5497493898957718690" /></a> <a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjcEtjLnqakkjscC8QcQxnUHBEp8ENYQb6vGzfzfaHxaufSLr_cva8qCfRgSrGyXFM-OB90_LOFY_-ppUVlD9FiZvSCKnugz0EnutCZlPVpU1FgoPxyfRzlNTx3uSW2F5OoNRHbgg-vNi_A/s1600/DSC_3905.JPG"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 280px; height: 186px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjcEtjLnqakkjscC8QcQxnUHBEp8ENYQb6vGzfzfaHxaufSLr_cva8qCfRgSrGyXFM-OB90_LOFY_-ppUVlD9FiZvSCKnugz0EnutCZlPVpU1FgoPxyfRzlNTx3uSW2F5OoNRHbgg-vNi_A/s320/DSC_3905.JPG" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5497493889606053394" /></a><br /><br />Negalima nepaminėti ir Georgetown‘o maisto. Šiame mieste alkanas tikrai neliksi. Mums itin patinka indų virtuvė, tad Georgetown‘e išbandėme daugybę indiškų patiekalų bei kasryt laimingi bėgdavome valgyti <em>roti</em> (indiškas blynas, kuris valgomas su padažais). Buvo labai gaila iš šito miesto išvažiuoti :)<br /><br /><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjzOTiGQ-ufVSc0qIEtuymZgCUVmMfXm4-z52WLKxRerHpWUqACX50CptpHNcak-LAHN12QCoK4mjw524AJMhaic6FBkEfmHPMZU8R6UkJF2_MRtGvTmgpVUxvqVmOuOzhNGeTA2z2nHEwv/s1600/DSC_3814.JPG"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 280px; height: 186px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjzOTiGQ-ufVSc0qIEtuymZgCUVmMfXm4-z52WLKxRerHpWUqACX50CptpHNcak-LAHN12QCoK4mjw524AJMhaic6FBkEfmHPMZU8R6UkJF2_MRtGvTmgpVUxvqVmOuOzhNGeTA2z2nHEwv/s320/DSC_3814.JPG" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5497494444334372482" /></a> <a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEg-THy53fhLN0u9_SXHYMErjuFCloxGW6j0bRLr9tjWoUKZX99k4GhhVB6tY2vIaMlQZxNK51iKR6Hoc8eOLmoUI8tx6exnLByNailsdQNRERneeZYXtFylV1YjuM1hgQwldIhM_R6NB-w4/s1600/DSC_3941.JPG"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 280px; height: 186px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEg-THy53fhLN0u9_SXHYMErjuFCloxGW6j0bRLr9tjWoUKZX99k4GhhVB6tY2vIaMlQZxNK51iKR6Hoc8eOLmoUI8tx6exnLByNailsdQNRERneeZYXtFylV1YjuM1hgQwldIhM_R6NB-w4/s320/DSC_3941.JPG" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5497494438319729058" /></a>Donatas ir Miglėhttp://www.blogger.com/profile/12725834329473818180noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-2965967728492073096.post-11147468345933320562010-07-21T07:17:00.004+03:002010-07-24T18:36:46.902+03:00Togean salosNorėdami patekti į šitą rojų turėjome atkentėti 15 valandų su vemiančiais indoneziečiais autobuse, 5 valandas karštame mikriuke ir dar 4 valandas sausakimšame kelte. Tačiau varginančią kelionę greitai padeda pamiršti visiška ramybė ir atitrūkimas nuo pasaulio, skaidrus kaip baseine jūros vanduo, irstymasis baidare tarp koralų, snorklinimas koralų sode, pusryčiaujant praplaukiantis būrelis delfinų, šviežia žuvis pietums ir vakarienei... Net sunku patikėti, kad pasaulyje dar egzistuoja tokių nerealių vietų!<br /><br /><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEg7Zz0KeQ9myysjkrCMTy7uoKk1pgacepZynjz452_WKZmSVTKfGkmjgYkwYEZuzL8FkG2i1GozL7osCEitTSjkUHqrtm1R8VrdVRVlUakGufHz3VJZQ5tly_A2vElUH9s-s8dhU4HRqMWp/s1600/togeans_01.jpg"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 280px; height: 186px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEg7Zz0KeQ9myysjkrCMTy7uoKk1pgacepZynjz452_WKZmSVTKfGkmjgYkwYEZuzL8FkG2i1GozL7osCEitTSjkUHqrtm1R8VrdVRVlUakGufHz3VJZQ5tly_A2vElUH9s-s8dhU4HRqMWp/s320/togeans_01.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5496209416828554130" /></a> <a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgEeAMVu2V5IDDwPCx6Pm28YouP1EOQaTUBTbaDZcOh3tPZR3u1LeSzDiS4Alh-BgdlxjSbuaWjOm-ShAIOuH1KHqBPl36YP84whh6tBKa8INAUDeF5Lg7QY2EB1VjDwXpnxa_Qw6N-STm_/s1600/togeans_02.jpg"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 280px; height: 186px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgEeAMVu2V5IDDwPCx6Pm28YouP1EOQaTUBTbaDZcOh3tPZR3u1LeSzDiS4Alh-BgdlxjSbuaWjOm-ShAIOuH1KHqBPl36YP84whh6tBKa8INAUDeF5Lg7QY2EB1VjDwXpnxa_Qw6N-STm_/s320/togeans_02.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5496209408715574850" /></a><br /><br />Togean salos buvo mūsų paskutinė stotelė Indonezijoje. Du mėnesiai šioje šalyje visiškai neprailgo. Nors transportas, itin didelis vietinių dėmesys bei cigarečių dūmai mus dažnai erzindavo, tačiau iš esmės Indonezija paliko labai gilų ir teigiamą įspūdį. Būtinai reiks čia sugrįžti, nes šalis tokia didžiulė ir kiekviena sala tokia skirtinga, kad spėjome pamatyti tik nedidelę dalelę to, ką Indonezija turi pasiūlyti.<br /><br /><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiXdw5oz5e84r5wpRsT-fDsqcWCtHSnJ_24Pt2heK4tmKH9Fvk8V_FIQEr9YeTmjob-R9mJ4wdyDJQWofQF-9wWQaJeK9xShk7cODxFePYUoruL-VP2CJn9YLFYw0MtZhQD0q82hYyo3CsI/s1600/togeans_03.jpg"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 280px; height: 186px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiXdw5oz5e84r5wpRsT-fDsqcWCtHSnJ_24Pt2heK4tmKH9Fvk8V_FIQEr9YeTmjob-R9mJ4wdyDJQWofQF-9wWQaJeK9xShk7cODxFePYUoruL-VP2CJn9YLFYw0MtZhQD0q82hYyo3CsI/s320/togeans_03.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5496210096123161458" /></a> <a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiLrtPgWi8xiTJDZowj3bvfKhuXukQ9xm7e6ODQdlVH_yA9GNMV-Ro9Z_aU2FkkgmBow1xRYRObeIoS1ktaBVqNfhJ2yKcoqNG0bFFqfHoZ6c3ZDvEDIsIIauCzDaytBrtzjmK-7enMK6_-/s1600/togeans_04.jpg"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 280px; height: 186px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiLrtPgWi8xiTJDZowj3bvfKhuXukQ9xm7e6ODQdlVH_yA9GNMV-Ro9Z_aU2FkkgmBow1xRYRObeIoS1ktaBVqNfhJ2yKcoqNG0bFFqfHoZ6c3ZDvEDIsIIauCzDaytBrtzjmK-7enMK6_-/s320/togeans_04.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5496210106546687890" /></a>Donatas ir Miglėhttp://www.blogger.com/profile/12725834329473818180noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-2965967728492073096.post-15756982150011785152010-07-17T10:24:00.005+03:002010-07-17T10:32:25.015+03:00Sulawesi. Tana ToradžaPo siaubingos kelionės keltu šiek tiek atsigavę Makassar mieste (nors naktimis keldavomės žiūrėti futbolo, tad itin gerai pailsėti nepavykdavo :))) ), patraukėme į vieną įspūdingiausių mūsų kada nors lankytų vietų – Tana Toradža. <br /><br />Kelionė autobusu iki Tana Toradža vietoje planuotų 8 valandų savaime suprantama užtruko gerokai ilgiau – 11 valandų. Bet kokie vaizdai pakeliui! Manėme, kad Flores gamta nereali, bet dar nebuvome matę Sulawesi. Vau!<br /><br /><a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgmpAG7fA8eBS8tQind4UW5gmzbq50O3b-bBpKUhmxzXqMLrM2j-ECmHB3UznjdygrFwvG_MBJXjjxv8Fz7SV5W7v-rQodpqikQyWe01ONMd-yWG_1ct2QKwDiIboWBoEuR0cA5zB5dfQGo/s1600/sulavesi_04.jpg"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 280px; height: 186px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgmpAG7fA8eBS8tQind4UW5gmzbq50O3b-bBpKUhmxzXqMLrM2j-ECmHB3UznjdygrFwvG_MBJXjjxv8Fz7SV5W7v-rQodpqikQyWe01ONMd-yWG_1ct2QKwDiIboWBoEuR0cA5zB5dfQGo/s320/sulavesi_04.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5494773131113576274" /></a> <a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhqPQnF3aTXLwCVdhuCAo7nCpMTkz7C0PJveUxfyCFanvIwG5dRRaAGXasMIGmJkHnqptZZNvjS0Tkr8d0GCaWY1fTm0qAPpWxTY5dDTfOG3PmmOs6F21T8JveTxYLli3o3oxXmqXDnUgOE/s1600/sulavesi_05.jpg"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 280px; height: 186px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhqPQnF3aTXLwCVdhuCAo7nCpMTkz7C0PJveUxfyCFanvIwG5dRRaAGXasMIGmJkHnqptZZNvjS0Tkr8d0GCaWY1fTm0qAPpWxTY5dDTfOG3PmmOs6F21T8JveTxYLli3o3oxXmqXDnUgOE/s320/sulavesi_05.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5494773121081630434" /></a><br /><br />Tana Toradžoje gyvena unikalias tradicijas turinti tauta. Tokios namų architektūros nerasi niekur kitur pasaulyje. Tačiau labiausiai jie stebina savo požiūriu į mirtį. Jiems laidotuvės yra pati svarbiausia gyvenimo dalis. Jos vyksta ne iškarto žmogui mirus, bet gali būti surengtos ir po metų ar kelių, t.y. po tiek laiko, kiek reikia joms pasiruošti. Visus tuos mėnesius ar metus mumifikuotas mirusysis laikomas jo namuose. Jei ji ar jis buvo turtingas, į laidotuves susirenka šimtai ar net tūkstančiai žmonių. Toradžų kapai taip pat neįprasti. Žmonės laidojami uolose arba didžiuliuose akmenyse. Kūdikiai gali būti laidojami medžio kamiene. <br /><br /><a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhI1H_op9OhaWQLnhT3RSXr-6_faMjHRDOBjF1oOCdcrGCOU4O_lZMprjc-LwOuBwTPG8jNgTtZcRWzZh8hYBRQIDFqfi5Dv1oVDcdVMYAXCiguK1uC5IWklm9QFAoBtrtuY_p0_h8jtfGJ/s1600/sulavesi_06.jpg"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 280px; height: 186px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhI1H_op9OhaWQLnhT3RSXr-6_faMjHRDOBjF1oOCdcrGCOU4O_lZMprjc-LwOuBwTPG8jNgTtZcRWzZh8hYBRQIDFqfi5Dv1oVDcdVMYAXCiguK1uC5IWklm9QFAoBtrtuY_p0_h8jtfGJ/s320/sulavesi_06.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5494773740031566722" /></a> <a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjqBjWHfHy7VrVJEFA2S3gn0cew4nwS0Vh0tZlGCgsz1Fzxvw7lOB4ETVOZj3M8s9BoFDyzTpy0VyMRSnCPhPpluEcCZxqk8QgrdGCyGsA_oQ2E3yY3dZvW2llg2xIVrvz3S8Gcvtz2P51b/s1600/sulavesi_01.jpg"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 280px; height: 186px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjqBjWHfHy7VrVJEFA2S3gn0cew4nwS0Vh0tZlGCgsz1Fzxvw7lOB4ETVOZj3M8s9BoFDyzTpy0VyMRSnCPhPpluEcCZxqk8QgrdGCyGsA_oQ2E3yY3dZvW2llg2xIVrvz3S8Gcvtz2P51b/s320/sulavesi_01.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5494773737236348722" /></a><br /><br />Liepa ir rugpjūtis – pagrindinis laidotuvių sezonas, nes per vasaros atostogas toradžos sugrįžta į gimtinę dalyvauti laidotuvėse. Mes irgi padalyvavom vienose didžiulėse laidotuvėse. Jos truko tris dienas. Mes buvome pirmąją laidotuvių dieną. Pirmiausia vyko itin triukšmingas karsto įnešimas į specialiai įrengtą laidotuvių ceremonijos vietą. Vėliau buvo aukojami buivolai (žiaurus vaizdelis). Taip pat nuolat ėjo delegacijos su aukomis mirusiojo artimiesiems (dažniausiai nešama cigarečių arba betelio). Aišku per laidotuves neapsieinama be maisto ir gėrimų. Mirusiojo anūkė mus taip pat pakvietė papietauti, tad turėjome progą paragauti tradicinių patiekalų. Šiaip visa ceremonija buvo be galo triukšminga ir labiau priminė vestuves nei laidotuves. Apskritai, jautėmės kaip kitoje planetoje ar žiūrėdami televizorių, nes viskas mums buvo labai neįprasta.<br /><br /><a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEikwTzwB-8uYxbLpoMm75a0ulDn94i3aiA-2ZIOvRSJ3MkA1Osw1aYWb5QVCQWhK3v6_4ynmyJmcoKq5dUMAqEvIEO39WcqnJn5zpL7_t_dptMhE8kqSLmdE9D43H0DQTRglllS4OdFAioo/s1600/sulavesi_02.jpg"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 280px; height: 186px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEikwTzwB-8uYxbLpoMm75a0ulDn94i3aiA-2ZIOvRSJ3MkA1Osw1aYWb5QVCQWhK3v6_4ynmyJmcoKq5dUMAqEvIEO39WcqnJn5zpL7_t_dptMhE8kqSLmdE9D43H0DQTRglllS4OdFAioo/s320/sulavesi_02.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5494773946535881154" /></a> <a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjrVN80mAu8BWJlvFmhXpX_i30O-SY5kIuyImirVoFWyKeU9wCk5P8vRRjMrLK1mICnsQviTUM0xXWixWt4FF_Uub3yD1mqfobT6bl1x_OfyiXeFa7y-AHqsSPCw3LmC0h3nIw29uxub3Ga/s1600/sulavesi_03.jpg"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 280px; height: 186px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjrVN80mAu8BWJlvFmhXpX_i30O-SY5kIuyImirVoFWyKeU9wCk5P8vRRjMrLK1mICnsQviTUM0xXWixWt4FF_Uub3yD1mqfobT6bl1x_OfyiXeFa7y-AHqsSPCw3LmC0h3nIw29uxub3Ga/s320/sulavesi_03.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5494773951227313010" /></a>Donatas ir Miglėhttp://www.blogger.com/profile/12725834329473818180noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-2965967728492073096.post-40089055135161659012010-07-17T10:07:00.003+03:002010-07-17T10:23:46.380+03:00Iš Flores į SulawesiTransportavimasis iš Flores salos į Sulawesi kol kas buvo siaubingiausias šioje kelionėje. Keltas turėjo išplaukti vidurnaktį ir atplaukti už 22 valandų. Nesitikėjome, kad išplauksime ir atplauksime laiku, nes juk esame Indonezijoje. Bet kad keltas atsiras tik 9 valandą ryto, o iš uosto pajudėsime tik vidurdienį, irgi nemanėme. <br /><br />Pusę nakties prasitrynėme viešbučio fojė (gerai, kad futbolą rodė). Po to jau ėjome į uostą, nes tiksliai nežinojome, kada tas keltas išplauks. O jo pražiopsoti visai nesinorėjo, nes kitas būtų tik už dviejų savaičių. <br /><br />Atkentėję bemiegę naktį tikėjomės, kad kelte bent šiek tiek pavyks pailsėti. Tačiau vos jį išvydę supratome, koks košmaras mūsų laukia. Laive jau buvo tokia daugybė žmonių, kad buvo neįmanoma pro juos prasibrauti. O dar kiek buvo norinčiųjų įlipti! <br /><br /><a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhr8vXSsqk1admGeq-gXhEAvbVn4WEkI7vqTPvlKv_O9SpExlT7NKPfrKXdxWR5RNZnBCPZCJdokBU-VmzJnfrqAKwqhm6z1Ihl-2svXlYYCpFWIFTqF9IgAWVqYGL7FvULEaSF9S6D5UgK/s1600/pelni_01.jpg"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 280px; height: 186px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhr8vXSsqk1admGeq-gXhEAvbVn4WEkI7vqTPvlKv_O9SpExlT7NKPfrKXdxWR5RNZnBCPZCJdokBU-VmzJnfrqAKwqhm6z1Ihl-2svXlYYCpFWIFTqF9IgAWVqYGL7FvULEaSF9S6D5UgK/s320/pelni_01.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5494771001628597538" /></a> <a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjQ11l6k5dVFeTt_DuNnMlMewCVbkiRPhSZuPKpWV1Z1D8Km6mQmEkrVegnFnhYQjqN-HA4-34QW2ukhmkZz4zJBVwigYfcvzROiPv0uALO_9xNAEdhSgSfYvbBpys1XyGovbSzTaA7jQUE/s1600/pelni_03.jpg"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 280px; height: 186px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjQ11l6k5dVFeTt_DuNnMlMewCVbkiRPhSZuPKpWV1Z1D8Km6mQmEkrVegnFnhYQjqN-HA4-34QW2ukhmkZz4zJBVwigYfcvzROiPv0uALO_9xNAEdhSgSfYvbBpys1XyGovbSzTaA7jQUE/s320/pelni_03.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5494771758450575506" /></a><br /><br />Deniuose kepino saulė arba net nebuvo kur pastatyti kojos, ką jau kalbėti apie kuprinių pasidėjimą ir kilimėlio pasitiesimą. Mes turėjome biliete nurodytas vietas (jų užtenka ne visiems, gauna tik tie, kurie nusiperka bilietus anksčiau už kitus), tik dar teko iš jų iškrapštyti indoneziečius. Bet tos vietos mums nesuteikė nei menkiausio palengvėjimo, nes jautėmės kaip tvarte. Ten tiesiog daugybė lovų-gardelių, kalnai šiukšlių, visur laksto tarakonai, jokių langų, siaubingai tvanku, karšta ir prirūkyta taip, kad net akis graužia (indoneziečiai rūko visur ir visada, net jei patalpa nevėdinama ir joje pilna kūdikių ir nėščių moterų). <br /><br />Toje „dujų kameroje“ praleidome košmariškiausias valandas kelionėje. Kai jau norėjosi verkti, pradėjom ieškoti kokio nors sprendimo. Iš kitų turistų sužinojome, kad pačiame kelto viršuje yra nemažai vietos. Ten nebuvo jokio stogo, bet saulė jau leidosi, o į lietų visiškai nebuvo panašu, tad kuo greičiau susirinkome kuprines ir lėkėme į viršų. Sunku apsakyti, kokia palaima buvo kvėpuoti grynu oru ir nebūti šlapiems nuo prakaito! Ir net jei buvo kieta ir purvina, vis tiek buvo daugybę kartų geriau nei „dujų kameroje“. Kiek bijojome, kad naktį sušalsime, bet buvo tik vos vėsoka. Tačiau ryte darėsi vis karščiau ir karščiau, kol visai pradėjo kepinti saulė. Laimei, radome šiokį tokį pavėsį, bet vis tiek buvo žiauriai karšta. O kranto vis nesimatė... <br /><br /><a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEg_NpGRg7d7YIvto9R7FJUby57lDiTzTFqEpMxx_eUAC9Fgu6MSbdwcuGMRhssZp73eCw6hm4SecZw-1T3cXNmJcEAqcKEmv1k9UDSUZpYqOV5TwMjXR4NqpzoFj_c7Y-DtmiRBs1-VKeXd/s1600/pelni_04.jpg"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 280px; height: 186px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEg_NpGRg7d7YIvto9R7FJUby57lDiTzTFqEpMxx_eUAC9Fgu6MSbdwcuGMRhssZp73eCw6hm4SecZw-1T3cXNmJcEAqcKEmv1k9UDSUZpYqOV5TwMjXR4NqpzoFj_c7Y-DtmiRBs1-VKeXd/s320/pelni_04.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5494771754480080194" /></a> <a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjCLsCS3FPy4LLh-eM0xVcdIb53zLKVg2Ec6Ph_mZO1M1R8_OI1D339jihzPAZ09Zx4AxcXoT7mgpzOFzBN4YRpEegxXLArLmdUK59ml_I-RufwOJRrKQP1WNa9oP95BFGVPBlmxXVW8OOh/s1600/pelni_02.jpg"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 280px; height: 186px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjCLsCS3FPy4LLh-eM0xVcdIb53zLKVg2Ec6Ph_mZO1M1R8_OI1D339jihzPAZ09Zx4AxcXoT7mgpzOFzBN4YRpEegxXLArLmdUK59ml_I-RufwOJRrKQP1WNa9oP95BFGVPBlmxXVW8OOh/s320/pelni_02.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5494771012355451842" /></a><br /><br />Atplaukėme 4 valandą po pietų, nuo planuoto laiko pavėlavę „tik“ 18 valandų. Po šito pasiplaukiojimo buvome panašūs į zombius ir žemė siūbavo po kojomis. Viskas buvo savotiška patirtis, bet niekada to nebenorėtume pakartoti. <br /><br />Be to, ilgą laiką praleidę tarp indoneziečių, dar geriau suvokėme, kokie jie paršeliai. Spoksojimas, rodymas į mus pirštais, rėkimas „hello mister“ bei nuolatinis rūkymas mūsų nebestebino, nors ir labai erzino. Tačiau jie dar ir spjaudėsi bei mėtė šiukšles ant grindų arba į vandenį. Neįmanoma suskaičiuoti, kiek į jūrą buvo išsviesta plastikinių butelių, maišelių, indelių. Siaubingiausia buvo tai, kad net kelto prižiūrėtojai, pririnkę didžiulius maišus šiukšlių, juos vertė per bortą į jūrą!Donatas ir Miglėhttp://www.blogger.com/profile/12725834329473818180noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-2965967728492073096.post-30972665294449906782010-06-26T09:43:00.011+03:002010-06-26T10:15:27.880+03:00FloresKelionė nuo Gili Air iki kito mūsų kelionės tikslo – Flores salos – užtruko beveik tris paras. Per šį laiką pasinaudojome trimis keltais ir trimis autobusais. Be to, ilgiau nei parai strigome visiškame kaime Sumbawa saloje. Tačiau tai buvo gera proga pailsėti po ilgos kelionės autobusais. Taip pat netikėtai kaime aptikome normalaus interneto, skanaus ir pigaus maisto ir netgi televizorių, rodantį futbolą, tad nesiparinom. Tik vietiniai į mus žiūrėjo kaip į ateivius ir vis šaukė „hello“ :)<br /><br /><a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEileYlavNGZRVinDcPUH9HC4tjKAlkwrkhVpKKbcJPZMVIMHaqdPnhAiYfzQO0SFJ_C0Quc0fdpa4byl0eH9M8ZmGXUgiD0YiLqdFXK5YyCnWopRsQyRiNp5p0VTeu8uSX1lWUH-o4Q63jO/s1600/flores_01.jpg"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 280px; height: 186px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEileYlavNGZRVinDcPUH9HC4tjKAlkwrkhVpKKbcJPZMVIMHaqdPnhAiYfzQO0SFJ_C0Quc0fdpa4byl0eH9M8ZmGXUgiD0YiLqdFXK5YyCnWopRsQyRiNp5p0VTeu8uSX1lWUH-o4Q63jO/s320/flores_01.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5486971908277231986" /></a> <a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEi3WzJpzv_EyW_3Nzr7qf65Yw0l4-DoDbU-7R6BTf0_KkJbQtLJYXDqg2T-DnVXASW2ayiW3IL5zYqzpv9jQbHwYL76GEXt6AIybrpJ1C_x5FlYoH6mv2g2m9ZneJHDH94zJAxEEhELcGM-/s1600/flores_02.jpg"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 280px; height: 186px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEi3WzJpzv_EyW_3Nzr7qf65Yw0l4-DoDbU-7R6BTf0_KkJbQtLJYXDqg2T-DnVXASW2ayiW3IL5zYqzpv9jQbHwYL76GEXt6AIybrpJ1C_x5FlYoH6mv2g2m9ZneJHDH94zJAxEEhELcGM-/s320/flores_02.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5486971899791734642" /></a><br /><br />Pagaliau pasiekę Labuanbajo miestą Flores saloje, norėjome kuo greičiau iš jo bėgti. Nors įlankos su daugybe salų vaizdas nerealus ir net prie džiovinamos žuvies kvapo greitai pripratome, bet pats miestelis skendi dulkėse ir šiukšlėse. O dar kaip tik pasitaikė puiki galimybė prisijungti prie vienos turistų poros, užsisakiusios turą automobiliu po Flores salą, ir labai patogiai nuvažiuoti iki Bajawa miesto, iki kurio autobusu kratytumėmės 10 valandų, tad ilgiau nedvejojome. Kitą rytą jau sėdėjome automobilyje ir su be galo malonia ispanės ir airio pora aptarinėjome Ispanijos rinktinės pralaimėjimą šveicarams. Buvo keista keliauti kaip ponams, o ne sausakimšame autobuse. Bet labai vertėjo sumokėti kiek brangiau už nuvažiavimą automobiliu, nes galėjome pasimėgauti nerealiu kraštovaizdžiu, sustoti pafotografuoti ir netgi pasiklausyti geros vakarietiškos muzikos. Šiaip Flores gamta turbūt įspūdingiausia iš mūsų matytos pietryčių Azijoje. Sunku atsigrožėti debesyse paskendusiais kalnais, laiptuotomis ryžių terasomis, jūra...<br /><br /><a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgrT-a1748jMgDJBdq8T4F-JR2XIn4VnW99nzk3OEOwDT8IlK4hhyphenhyphenXJepIDeKeDnGsfyG6jj5q21D8wS9rqnH6DBqpCs2WM-3SPrIw5op7EBR_JIsZvUSFluyoxbWa8h0dxqhRV7wU_Xy_w/s1600/flores_03.jpg"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 280px; height: 186px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgrT-a1748jMgDJBdq8T4F-JR2XIn4VnW99nzk3OEOwDT8IlK4hhyphenhyphenXJepIDeKeDnGsfyG6jj5q21D8wS9rqnH6DBqpCs2WM-3SPrIw5op7EBR_JIsZvUSFluyoxbWa8h0dxqhRV7wU_Xy_w/s320/flores_03.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5486973290113748242" /></a> <a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhyjhSeq31sF4djS-5olkqO22STTknxpORftVlNpOh74ECIOklR3gnA-0dSxuIexvCt_ERnPGIVZ91zYOHbjqzWanhjwu1GjbFtx3J-vpuqlmQ_4JrqQDoCmauq6X1vLAtiRZrv4YiyLASx/s1600/flores_04.jpg"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 280px; height: 186px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhyjhSeq31sF4djS-5olkqO22STTknxpORftVlNpOh74ECIOklR3gnA-0dSxuIexvCt_ERnPGIVZ91zYOHbjqzWanhjwu1GjbFtx3J-vpuqlmQ_4JrqQDoCmauq6X1vLAtiRZrv4YiyLASx/s320/flores_04.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5486973274007432578" /></a><br /><br />Bajawa miestelis, priešingai nei Labuanbajo, mus pasitiko ne dulkėmis ir karščiu, o grynu ir itin vėsiu oru. Tuoj pat išsitraukėme storiausius turimus rūbus, bet atrodė, kad vis tiek žiauriai šalta. Net futbolą kavinėje buvo šalta žiūrėti. O ypač nesinorėjo praustis, nes kambaryje irgi šalta, o vanduo ledinis. <br /><br />Kitą dieną išlydėjome ispanę ir airį į tolimesnę kelionę, o mes išsinuomavome motorolerį ir išbirbėme apžiūrėti aplinkinių kaimų. Oi kaip buvo šalta! Bet vienas kalnuose pasislėpęs tradicinis kaimas (dabar jau labiau turistinis – parodomasis, nors žmonės jame ir gyvena), buvo vertas šiek tiek kančių. Kaimas, pastatytas ant stataus šlaito, atrodė kaip iš kokio filmo apie egzotines gentis, gyvenančias džiunglėse ir valgančias svetimšalius atvykėlius. Laimei, mūsų nesuvalgė, o tik paprašė pinigų už kaimo apžiūrėjimą :)<br /><br /><a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEj_1SpcPzxyabSo2zLuvA9qqB-u9dGXfPzuhM7sVYpYHcf9f5kIKFSSJW5coFtlOyyiNshUfIcL3i8f6syaKVdh6vyArCl4hbEAXW6aQ39_GaniMqol-lmLFyeFdkOSgJPAUmRoSLKDhMlC/s1600/flores_05.jpg"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 280px; height: 186px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEj_1SpcPzxyabSo2zLuvA9qqB-u9dGXfPzuhM7sVYpYHcf9f5kIKFSSJW5coFtlOyyiNshUfIcL3i8f6syaKVdh6vyArCl4hbEAXW6aQ39_GaniMqol-lmLFyeFdkOSgJPAUmRoSLKDhMlC/s320/flores_05.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5486974003266552194" /></a> <a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjGIcMw-CuzMNh-XmIvTFarN9OdoGVzmds8BSlsHR6kqL6YcWRiOJGE_5dYOBjcoMsUVFJgf1OE1tu2KXBEeRPCF4mRS-Ggl1m0C-Kp5I6my7zns8117t5jOs1Qd4YI_puykTd6gWGR_eJ6/s1600/flores_06.jpg"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 280px; height: 186px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjGIcMw-CuzMNh-XmIvTFarN9OdoGVzmds8BSlsHR6kqL6YcWRiOJGE_5dYOBjcoMsUVFJgf1OE1tu2KXBEeRPCF4mRS-Ggl1m0C-Kp5I6my7zns8117t5jOs1Qd4YI_puykTd6gWGR_eJ6/s320/flores_06.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5486973999328305106" /></a><br /><br />Pasigrožėję pastaruoju, nusprendėme nuvažiuoti ir iki kito kaimo, kuris po pirmojo jau nebepaliko jokio įspūdžio. O iš jo važiuodami dar ir padangą pradūrėm. Vietiniams tai sukėlė daug juoko. Mes irgi nesusinervinom, nes taisykla buvo netoliese ir greitai vėl turėjom sveiką motorolerį. Na, bent jau taip manėme kelias minutes po išriedėjimo iš taisyklos. Nors padanga buvo sveika, tačiau po „remonto“ ratlankis pasidarė kreivas kaip riestainis. Manėme, jog prisidirbome ir teks pakloti nemažai pinigų už dar vieną remontą. Bet išsisukti pavyko. <br /><br />Iš Bajawa vykome į Moni kaimelį. Šį kartą važiavome autobusu. Tuo pačiu autobusu taip pat keliavo ne tik būrys indoneziečių, bet ir nemaža kiaulė, pora vištų, daugybė maišų, krepšių, lagaminų bei lovos čiužinys. Bet buvo smagu ir kelionė neprailgo. Ir nors autobusas vadinosi „Halleluya express“, Moni pasiekėme sveiki ir gyvi :) <br /><br /><a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEigiWihcNXXuB-hnVf2_susHigDnacPIOPya75i67RRPydH1n1dHbdBtQVPZWOKhrbz_wLy4QNMxe2iyKDCfZI4FS6oiM-6QdWSgF0TSyuYnlA9bVVaJkDevAEe5DFZqjOxQGs6YlHr70Tq/s1600/flores_07.jpg"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 280px; height: 186px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEigiWihcNXXuB-hnVf2_susHigDnacPIOPya75i67RRPydH1n1dHbdBtQVPZWOKhrbz_wLy4QNMxe2iyKDCfZI4FS6oiM-6QdWSgF0TSyuYnlA9bVVaJkDevAEe5DFZqjOxQGs6YlHr70Tq/s320/flores_07.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5486974724488994530" /></a> <a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEj7Y1zU8bR14YHb183h2qgo0muUOcjagFTha-zCMIu25UK8V2F8pcKHJgT6iQhKkbRYgFeMm9mTJiQhr5VZWwT36XJ_fq3s1sS9mCkIZ2K1mLqBTqQrAjbdwr5Ze3ANtCO_qLV6RKNGBoh7/s1600/flores_08.jpg"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 280px; height: 186px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEj7Y1zU8bR14YHb183h2qgo0muUOcjagFTha-zCMIu25UK8V2F8pcKHJgT6iQhKkbRYgFeMm9mTJiQhr5VZWwT36XJ_fq3s1sS9mCkIZ2K1mLqBTqQrAjbdwr5Ze3ANtCO_qLV6RKNGBoh7/s320/flores_08.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5486974718884655634" /></a><br /><br />Iš pradžių Moni kaimelis mus sužavėjo. Atrodė, kad ten ne taip šalta, žmonės labai draugiški, o vaizdai tiesiog atimantys žadą, nes kaimelis įsikūręs kalnų apsuptame slėnyje. Deja, susižavėjimas pamažu blėso. Kaimelyje nelabai buvo ką valgyti (iš esmės tik kepti ryžiai, kepti makaronai arba sriuba ir jokios mėsos). Saulei pasislėpus kambaryje tapo šalta ir drėgna, vanduo iš krano nebėgo, jo galėjome pasisemti tik iš upelio. Vietinių draugiškumas ėmė pykinti, nes nesibaigiantys „hello“, „where are you going“ vargina. <br /><br /><a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEg2ylwYbKZCXDksuJOknFXlkrngfcDhemzU25pwVUSGsxNECBq-Rcb7G49ph8Fovu4QLF-HIC9TM6Xjeib9cobOUjipUSrW2yq0qEP29ddqAulY0wX7jLt870b0RT_Mo0ziR6zVuWch-G25/s1600/flores_09.jpg"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 280px; height: 186px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEg2ylwYbKZCXDksuJOknFXlkrngfcDhemzU25pwVUSGsxNECBq-Rcb7G49ph8Fovu4QLF-HIC9TM6Xjeib9cobOUjipUSrW2yq0qEP29ddqAulY0wX7jLt870b0RT_Mo0ziR6zVuWch-G25/s320/flores_09.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5486975384549851362" /></a> <a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiHavl2qfaNZJLhiuPB1cj3slXpeS5YyBxo4JmX-aDf6kXBRtHVvfP3uugzYlfZghziLE375TAqyAZCj1v6px3r8zL-BkYl5HJmmydHyXu5VLJAnwWw93uuFY7uUoVmJn14UZ3AWe-fjfhb/s1600/flores_10.jpg"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 280px; height: 186px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiHavl2qfaNZJLhiuPB1cj3slXpeS5YyBxo4JmX-aDf6kXBRtHVvfP3uugzYlfZghziLE375TAqyAZCj1v6px3r8zL-BkYl5HJmmydHyXu5VLJAnwWw93uuFY7uUoVmJn14UZ3AWe-fjfhb/s320/flores_10.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5486975375203437842" /></a><br /><br />Bet Moni apylinkėse laiką praleidome labai gerai. Vieną dieną išsiruošėme į, kaip manėme, lengvą pasivaikščiojimą po aplinkinius kaimus. Tačiau greitai supratome, kad tie kaimai yra aukštai kalne. Mažumėlę paprakaitavome, kol iki jų užropojome, bet atsiveriantis apačioje likusio slėnio ir Moni vaizdas buvo stulbinantis. Vakarą taip pat praleidome smagiai, nes su būriu vietinių žiūrėjome futbolą vieno namo kieme pastatytame televizoriuje. Indoneziečiai tiesiog pamišę dėl šios sporto šakos. Kiekviename kaime jie čempionatui įsirengę projektorių ar bent televizorių ir visi (tiesa, dažniausiai tik vyrai) renkasi žiūrėti rungtynių. <br /><br />Kitą dieną paskyrėme labiausiai Flores lankomam objektui – Kelimutu vulkaniniams ežerėliams. Jų yra trys ir jie laikas nuo laiko pakeičia spalvą. Šiuo metu vienas yra juodas, kita žalsvas, trečias žydras. Tik juos pamatyti arba ilgai grožėtis ne visada pavyksta, nes ant kalnų viršūnių vis užplaukia debesys. Mes ežerus pamatyti spėjome, tačiau vėliau užslinko tamsūs debesys, iš kurių pradėjo stipriai lyti. O mums dar reikėjo nusileisti nemažai kilometrų žemyn nuo kalno į Moni. Tikėjomės malonaus pasivaikščiojimo ir pasimėgavimo grynu kalnų oru, bet gavome nemažą dozę lietaus ir išsimurkdėme purve (ypač aš, nes truputi teko čiuožtelti ant užpakalio). Bet buvo smagu, nes vis glausdavomės pas žmones po stogais, buvom net kažkokią pašiūrę susiradę. Tik po šio žygio norėjosi kuo greičiau važiuoti ten, kur šilta, nes kalnuose niekaip negalėjome išsidžiovinti šlapių rūbų ir batų. <br /><br /><a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgXVAtPKRPmcQ8eHyKKfSK6rYgnM3P5ATCoGkYysb1mBCY8zalfIm3PzajHGDXxUbufXAHShIfcAHya1bf4KujOSA3fbkpYxHb5oYe7pam8bqtf31ndaJXJFMVI6Cux_ErrG4bPJPwDuVZv/s1600/flores_11.jpg"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 280px; height: 186px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgXVAtPKRPmcQ8eHyKKfSK6rYgnM3P5ATCoGkYysb1mBCY8zalfIm3PzajHGDXxUbufXAHShIfcAHya1bf4KujOSA3fbkpYxHb5oYe7pam8bqtf31ndaJXJFMVI6Cux_ErrG4bPJPwDuVZv/s320/flores_11.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5486976395949176242" /></a> <a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEh500oWpEj2PcGaPT7SSYfiX-QHAW70BSGQUZlUaKIT9kEa8d112DT6bbDDzZhd-Kjh8KiP6y5KqKSRHdsYZC88zV3rsdCmf5PmaUoG8FjDTAlxJv57ODYQlNG-dMZ2ATsNYE-XLn2zosdq/s1600/flores_12.jpg"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 280px; height: 186px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEh500oWpEj2PcGaPT7SSYfiX-QHAW70BSGQUZlUaKIT9kEa8d112DT6bbDDzZhd-Kjh8KiP6y5KqKSRHdsYZC88zV3rsdCmf5PmaUoG8FjDTAlxJv57ODYQlNG-dMZ2ATsNYE-XLn2zosdq/s320/flores_12.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5486976386421799442" /></a><br /><br />Paskutinė mūsų stotelė Flores saloje – Maumere miestas. Iš čia laukė ilga kelionė laivu į Sulawesi salą. Bet iki išplaukimo dar turėjome keletą dienų, tad nusprendėme pailsėti už miesto esančiame gražiame viešbutuke ant jūros kranto. Čia laikinai pasislėpėme ir nuo iki gyvo kaulo įgrisusių „hello mister, hello missis“. Maumerėje tai girdėjome kiekviename žingsnyje. Nors net ir viešbutyje nuolat jausdavau vietinių žvilgsnius, o viena nėščia moteris kaip reikiant šokiravo, kai paėmusi mano ranką patrynė sau pilvą, o paskui pabučiavo man į žandus. Pasijaučiau kaip šventoji! Gal net galėčiau užsidirbti Flores laimindama ar panašiai žmones, nes turistai jiems kaip ateiviai iš kitos planetos. Ne kartą jie mane stengėsi paliesti, ką jau bekalbėti apie nužiūrinėjimą nuo galvos iki kojų :)<br /><br /><a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEg1-pd16ODb6vBClh3sFgw1UBN6cZfFd_Twi5NuF0X5N6ofzFVmX3p1B7enWoH_B-b1siO2FsY1Fon9kq8zTrFahOK6BWznHKc96918Y1Jx3K6jCwRyD2eBeg_1o3GVSqhG1mRCOuGxmYaw/s1600/flores_13.jpg"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 280px; height: 186px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEg1-pd16ODb6vBClh3sFgw1UBN6cZfFd_Twi5NuF0X5N6ofzFVmX3p1B7enWoH_B-b1siO2FsY1Fon9kq8zTrFahOK6BWznHKc96918Y1Jx3K6jCwRyD2eBeg_1o3GVSqhG1mRCOuGxmYaw/s320/flores_13.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5486976859661207954" /></a> <a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEi4EJ-QDVr7Ognf-uPHrGtQadWaNxiPOzX-__-KhyphenhyphenI3-a4uT9Yuls6EXH7mO1LQRQ1Kbzb-AlQ8ViaQedDuOgu9iwk6-EwBjQgnjO3XaabahOBvI6d9aD3tiFRYXrYEhJItkrRy2P1eJ3v5/s1600/flores_14.jpg"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 280px; height: 186px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEi4EJ-QDVr7Ognf-uPHrGtQadWaNxiPOzX-__-KhyphenhyphenI3-a4uT9Yuls6EXH7mO1LQRQ1Kbzb-AlQ8ViaQedDuOgu9iwk6-EwBjQgnjO3XaabahOBvI6d9aD3tiFRYXrYEhJItkrRy2P1eJ3v5/s320/flores_14.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5486976847743798802" /></a>Donatas ir Miglėhttp://www.blogger.com/profile/12725834329473818180noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-2965967728492073096.post-71952987661573207092010-06-22T11:53:00.005+03:002010-06-22T12:08:26.990+03:00Gili salosNorint patekti į Gili salas reikėjo nusigauti iki autobusų stoties, ten susirasti autobusą, juo nuvažiuoti iki vieno miestelio, tada pėsčiomis arba arklio traukiamu vežimu pasiekti uostą ir iš uosto laivu nuplaukti į salą. Indonezijoje tai nieko gero nežadantis planas :)<br /><br />Iki stoties nuvažiavome nesunkiai ir beveik už tokią kainą, kokia ir turėtų būti. Stotyje buvo gerokai sudėtingiau, nes niekas (net ir kažkokios pareigūnės) nesiteikė pasakyti, kur ieškoti autobuso, o tik siūlė mikriukus iki uosto už didžiulę kainą. Nei už ką nepasidavėm! Tiesiog sėdėjome ir laukėme, kas bus toliau. Kai visiems transportininkams atsibodome ir jie suprato, kad naudos iš mūsų nebus, pasakė, kur ieškoti autobuso. Dar bandė prasukti sau pelno, t.y. prašė, kad vairuotojas sakytų dar didesnę kainą ir dalį pinigų atiduotų jiems. Bet vairuotojas apsiribojo pelnu tik sau :) Mokėjom dvigubai daugiau nei iš tiesų kainuoja, bet vis tiek daug mažiau nei prašė už mikriukus. Tiesiog niekas apskritai mūsų nevežtų už tikrą kainą. <br /><br />Uoste paaiškėjo, kad tą dieną laivų į mūsų pasirinktą Gili Air nebebus. Tad planą pakeitėme ir išplaukėme į didžiausią –Trawangan salą. Šiaip Gili salos yra trys. Visos labai mažos. Net nustebome pamatę, kiek labai jos mažos! Trawangan sala didžiausia, tačiau ją visą apeiti ratuku prireikia vos poros valandų. <br /><br />Išlipę Gili Trawangan šiek tiek išsigandome. Jau seniai buvome matę tiek užsieniečių turistų vienoje vietoje. Bet vos paėjus nuo pagrindinių paplūdimių galima rasti daugybę visiškai tuščių pajūrio juostų. Tiesa, sezono metu (liepą-rugpjūtį) būna kur kas blogiau, nes į šias mažas saleles sulekia tokia daugybė žmonių, kad net nebelieka vietos viešbučiuose. <br /><br /><a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEh0tXMmavTj9CSrzTBRoLHSc3kmRaA1Cnh9MZdCrrzYWd1FtVPNfG9VVC45w_vuRGhD_7P4azzv3KeHgwqHyfFLRwLVTnYflGLAJ7H7cU5jPYAyDBNeW2_USPog_9kam8R798ALlGofc53I/s1600/DSC_2380.jpg"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 280px; height: 186px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEh0tXMmavTj9CSrzTBRoLHSc3kmRaA1Cnh9MZdCrrzYWd1FtVPNfG9VVC45w_vuRGhD_7P4azzv3KeHgwqHyfFLRwLVTnYflGLAJ7H7cU5jPYAyDBNeW2_USPog_9kam8R798ALlGofc53I/s320/DSC_2380.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5485519910488314514" /></a> <a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgIDhL09QypxWeeGTHdVrSUKJce7iBLKD9vxS3RtQYqM5nBqkLEPkF9QFhxwf8-mjGGgLANZHguwPKt-lwDJLxsLvHfHRa4h62eyETgOzPO40n1MbRgkuKTtT2OKlpYx6KprLf9takCvGwx/s1600/DSC_2447.JPG"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 280px; height: 186px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgIDhL09QypxWeeGTHdVrSUKJce7iBLKD9vxS3RtQYqM5nBqkLEPkF9QFhxwf8-mjGGgLANZHguwPKt-lwDJLxsLvHfHRa4h62eyETgOzPO40n1MbRgkuKTtT2OKlpYx6KprLf9takCvGwx/s320/DSC_2447.JPG" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5485519907349152114" /></a><br /><br />Nors sala iš pradžių mus kiek išgąsdino, vėliau įtraukė taip, kad niekaip negalėjome prisiversti iš jos išvykti. Tiesiog ten ne tik žydras vanduo, saulė, smėlis, nėra jokio transporto, išskyrus arklius ir dviračius, bet ir nereali atmosfera. Vietinis jaunimėlis visiškai atsipūtęs. Dienomis vaikinai plaukioja banglentėmis, vakarais rūko „žolę“ arba vartoja grybukus, groja, dainuoja. Na ir dar vilioja užsienietes savo raumeningais kūnais :) Jei į Tailandą ar Filipinus „meilės“ važiuoja vyrai, tai į Indoneziją traukia moterys. Kur yra ir ką veikia vietinės salos merginos taip ir nesupratome, bet turbūt jų gyvenimas nėra toks saldus.<br /><br />Mes itin daug Trawangan‘e irgi nenuveikdavome. Dažniausiai dienas leisdavome gulėdami prie jūros ir planuodami, o gal tiksliau svajodami, apie mūsų ateitį. Donatas dar bandė tapti banglentininku, bet jo karjera po poros bandymų dienų baigėsi, nes paaiškėjo, kad visa tai gerokai sudėtingiau nei jam iki tol atrodė. Tad grįžo prie to, ką sugeba geriau – snorklinimo.<br /><br /><a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhvCTXEataUs-scbKCnkuwHwxRDQhe12WYN39Gg5GxRFwSNLf-8RQ-cPuFcYwlpKFUYQQKtZoWeW03N-waUVj2yTlt0Oxaok8jlkpeBYPwHkrem-3ei0sGxKfwoXjSL8xML3PUYD-tUPdw0/s1600/DSC_2459.jpg"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 280px; height: 186px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhvCTXEataUs-scbKCnkuwHwxRDQhe12WYN39Gg5GxRFwSNLf-8RQ-cPuFcYwlpKFUYQQKtZoWeW03N-waUVj2yTlt0Oxaok8jlkpeBYPwHkrem-3ei0sGxKfwoXjSL8xML3PUYD-tUPdw0/s320/DSC_2459.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5485520615002943330" /></a> <a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiLj3ztBSgtHdyXUFAy_KOqOTm06fv1At35wE0Fer9HvingLrL6rAQpuU5yKrUYBvKT5DErxCYSXbj4rdanZ-MyNO9UWmX6etm2LogkGwPrG1p3EHmFNz6nfpmC09ll6tNA7411Ku3iZZxI/s1600/DSC_2498.jpg"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 280px; height: 186px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiLj3ztBSgtHdyXUFAy_KOqOTm06fv1At35wE0Fer9HvingLrL6rAQpuU5yKrUYBvKT5DErxCYSXbj4rdanZ-MyNO9UWmX6etm2LogkGwPrG1p3EHmFNz6nfpmC09ll6tNA7411Ku3iZZxI/s320/DSC_2498.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5485520607876421282" /></a><br /><br />Vieną dieną nusprendėme, kad jau laikas pakeisti buvimo vietą, nes Trawangan ir taip užsibuvome gerokai ilgiau nei planavome (o iš pradžių apskritai neplanavome čia vykti). Tad sėdome į laivelį ir nuplaukėme į dar mažesnę Gili Air. Šią salą lėtu žingsniu apėjome per pusantros valandos :)<br /><br />Po Trawangan salos Air atrodė kaip išmirusi. Matėsi vos viena kita turistų porelė, daugybė apytuščių viešbučių ir restoranų. Tačiau buvo gera mėgautis ramybe. Donatas džiaugėsi pagaliau aptikęs vėžliukų ir kasdien nerdavo jų žiūrėti. Tik abiem vis labiau norėjosi pamirkti internete, pabendrauti su tėvais ir draugais ir šiaip ką nors veikti, pamatyti, tad nusprendėme, jog atėjo laikas palikti rojų ir vėl leistis į kelią.<br /><br /><a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjYfWAYzJjQBK_ZOxJOqWw-0Qm09tpeHnLggACgbtGpAJm0niH0bcjty4E_PlbzepD5rHWzstJ9vWSt7Efk9OA-isb39B28nkxLqK67mUwH4cOOX35yC4_wVL31sAtTPzahKbWRgG-m-lW-/s1600/DSC_2541.JPG"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 280px; height: 186px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjYfWAYzJjQBK_ZOxJOqWw-0Qm09tpeHnLggACgbtGpAJm0niH0bcjty4E_PlbzepD5rHWzstJ9vWSt7Efk9OA-isb39B28nkxLqK67mUwH4cOOX35yC4_wVL31sAtTPzahKbWRgG-m-lW-/s320/DSC_2541.JPG" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5485521384675266226" /></a> <a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEi59zvU6e7M4T1r6wGcEwNCp934moVAhzwKW7SrTY4gDk96jbMRBZWKgqKlEFJayuO5n74_9vLjzZI7PqS_-ZypyhrCrSe54gXLyyhW4Yec6wvPQgtARUs-13ZgPg-BB5efs2IEElxmLcoq/s1600/DSC_2549.JPG"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 280px; height: 186px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEi59zvU6e7M4T1r6wGcEwNCp934moVAhzwKW7SrTY4gDk96jbMRBZWKgqKlEFJayuO5n74_9vLjzZI7PqS_-ZypyhrCrSe54gXLyyhW4Yec6wvPQgtARUs-13ZgPg-BB5efs2IEElxmLcoq/s320/DSC_2549.JPG" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5485521374103270834" /></a>Donatas ir Miglėhttp://www.blogger.com/profile/12725834329473818180noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-2965967728492073096.post-61287123708336827672010-06-14T14:01:00.006+03:002010-06-14T14:20:15.245+03:00Lombok. IndonezijaPo trijų skrydžių ir ilgų laukimo valandų oro uostuose, pirmą kartą atsidūrėme kitapus pusiaujo – Lombok saloje Indonezijoje. <br /><br />Įsikūrėme labai paprastame, bet jaukiame „homestay“ ir kritome miegoti. Kitą dieną dar veikti nieko nesinorėjo, tad tiesiog trynėmės po miestą ir bandėme suprasti, kas per šalis ta Indonezija. Viskas pasirodė kur kas geriau, nei tikėjomės. Tiesa, apsilankymas induistinėje šventykloje (Lombok saloje daugumą sudaro musulmonai, bet yra ir nemažai induistų) atsiėjo brangiau nei planavome. Buvome paprašyti ne tik paaukoti šventyklai, bet ir sumokėti gan nemažą sumą prižiūrėtojui už šventyklos aprodymą, nors paaukojus jis nei žodžiu neužsiminė, jog reiks dar mokėti. Kiek prašė nemokėjom, bet supratom, kad Indonezijoje nieko neverta tikėtis nemokamai ar bent pigiai. Net, pavyzdžiui, už padėjimą moteriai įsikelti lagaminą į laivą jie prašo pinigų ir netgi drįsta teigti, kad per mažai duoda. Kitose šalyse už tokią pagalbą niekada niekas neprašydavo mokėti. <br /><br />Kitą dieną jau planavome pradėti tyrinėti Lombok salą, tačiau lietus mūsų planus sugadino. Dar vieną dieną praleidome nieko neveikdami, bet nesinervinome, nes pasėdėjimas interneto kavinėje bei pabendravimas su draugais suteikė ne ką mažiau džiaugsmo.<br /><br />Trečiąjį rytą oro sąlygos jau buvo palankios, tad sėdome ant motorolerio ir išvažiavome grožėtis ryškiai žaliomis ryžių terasomis, jūra, kalnais. Rasti norimas vietas buvo kiek sudėtingiau, nei prieš tai lankytuose Filipinuose, nes mažai kas kalbėjo angliškai, tačiau labai paklysti neteko. Be to, stebino tai, kad beveik niekas mums nešaukė „hello“, kas mums visada būdavo įprasta važinėjantis motoroleriais. <br /><br /><a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEh_FxORprmCv2RP5QUErFpUtMwykEeP_GlJjQaei5bqJlp3JW7XeMRkifaHkxaWuZtj1gLWaEwc109PyHMwiaOuVRreafJ9exwgrK5QNveosXGIcLG_Ii4cHZAleXXfRYcOyHvquoU2Q0p0/s1600/blog_lombok_1.jpg"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 280px; height: 186px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEh_FxORprmCv2RP5QUErFpUtMwykEeP_GlJjQaei5bqJlp3JW7XeMRkifaHkxaWuZtj1gLWaEwc109PyHMwiaOuVRreafJ9exwgrK5QNveosXGIcLG_Ii4cHZAleXXfRYcOyHvquoU2Q0p0/s320/blog_lombok_1.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5482584207213583042" /></a> <a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiCO9Int9qFShBetA4Kg23814Nm-Lm9Snje729r_4UaBMijmsL9MKuSbhEmAuwG7RJTbftoF6U7DB34Y3vS-vuny7NqcUI9qrTvlkZUt5M0ROFMQxxbVxUDQAfTOvHYlmqHs5Ck0IoTkbk_/s1600/blog_lombok_2.jpg"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 280px; height: 186px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiCO9Int9qFShBetA4Kg23814Nm-Lm9Snje729r_4UaBMijmsL9MKuSbhEmAuwG7RJTbftoF6U7DB34Y3vS-vuny7NqcUI9qrTvlkZUt5M0ROFMQxxbVxUDQAfTOvHYlmqHs5Ck0IoTkbk_/s320/blog_lombok_2.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5482584202426360418" /></a><br /><br />Dar vieną dieną motoroleriu lėkėme iki banglentininkų mėgstamo Kuta miestelio. Negalėjome atsigrožėti vaizdais! Gamta ten kitokia, nei esame įpratę matyti pietryčių Azijoje. Uolos, didelės bangos, kai kur beveik baltos spalvos vanduo. O ir dauguma paplūdimių visiškai tušti. Pats Kuta miestelis labai ramus. Ramybę sudrumsčia nebent būrelis suvenyrus siūlančių pirkti vaikų. <br /><br /><a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgzN1SQO0ilpSiGRTkWRTfO36JyqKC1bW00Vhm0BV9cvBeeygj4I8Zb73Gk-e8WHCiHJjqFF3oyyJ6OISRANzop_ykDP324QyO7tpXtKkRisiXhXCaqqhpKoDUWd30ljhFrMI-jHSRa4XqI/s1600/blog_lombok_3.jpg"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 280px; height: 186px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgzN1SQO0ilpSiGRTkWRTfO36JyqKC1bW00Vhm0BV9cvBeeygj4I8Zb73Gk-e8WHCiHJjqFF3oyyJ6OISRANzop_ykDP324QyO7tpXtKkRisiXhXCaqqhpKoDUWd30ljhFrMI-jHSRa4XqI/s320/blog_lombok_3.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5482585271927385282" /></a> <a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhX76CbRrVCiFDfjNH5sE5LwQLlcM5fXO8JoiLqtIEmILqKwZLauNXV6TyauCS1Oo57J-CluyDenouwnUHt-7He3sto39PPvWqJ7NCLdtC8nBGliAS0Wa2SQCIOfzC9N63f3hVqyN4Kw6Hk/s1600/blog_lombok_4.jpg"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 280px; height: 186px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhX76CbRrVCiFDfjNH5sE5LwQLlcM5fXO8JoiLqtIEmILqKwZLauNXV6TyauCS1Oo57J-CluyDenouwnUHt-7He3sto39PPvWqJ7NCLdtC8nBGliAS0Wa2SQCIOfzC9N63f3hVqyN4Kw6Hk/s320/blog_lombok_4.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5482585263679189858" /></a><br /><br />Labai norėjosi Kutoje pasibūti ilgiau ar net likti keletui naktų, tačiau skubėjome grįžti į savo „homestay“, nes nenorėjome praleisti šeimininko dukters palaiminimo ceremonijos (kažkas tokio, kaip pas mus krikštynos), kuriai visa šeimyna su pagalbininkais ruošėsi ne vieną dieną.<br /><br /><a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiqTgTM1WZSfykBDj_Uc-865-TzroM5gfWbZnzhx-8NTw33qBDJNM8flBrjlHeilprWQw3pmxA1XThyphenhyphenYU_we0eIxDvZqaY3DuJfw3K4-RA5ZDxd12IPxnIW4RcHMgYgx5cuAe-DOiVERlGQ/s1600/blog_lombok_5.jpg"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 280px; height: 186px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiqTgTM1WZSfykBDj_Uc-865-TzroM5gfWbZnzhx-8NTw33qBDJNM8flBrjlHeilprWQw3pmxA1XThyphenhyphenYU_we0eIxDvZqaY3DuJfw3K4-RA5ZDxd12IPxnIW4RcHMgYgx5cuAe-DOiVERlGQ/s320/blog_lombok_5.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5482586320043484146" /></a> <a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgqFUQMLjm8GMHtcVAWncoGe5ZDIuBvoJkGyITFNPfUFo21CUzUOVRBSwUqXgumN7NamWprxDBk98z1alRmD8U5B5ZMtI28nD09qYViN4kK2R1FHVPnD8ODa3aF85ySPo2_lVJyUdQ1xCNg/s1600/blog_lombok_6.jpg"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 280px; height: 186px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgqFUQMLjm8GMHtcVAWncoGe5ZDIuBvoJkGyITFNPfUFo21CUzUOVRBSwUqXgumN7NamWprxDBk98z1alRmD8U5B5ZMtI28nD09qYViN4kK2R1FHVPnD8ODa3aF85ySPo2_lVJyUdQ1xCNg/s320/blog_lombok_6.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5482586310668316482" /></a>Donatas ir Miglėhttp://www.blogger.com/profile/12725834329473818180noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-2965967728492073096.post-48743271999636512222010-05-27T03:48:00.005+03:002010-05-27T04:02:01.805+03:00ManilaPo tarpinės stotelės Cebu mieste (bei tuo pačiu pavadinimu vadinamoje saloje), kuriame praleidome vieną parą, atskridom į mūsų paskutinę Filipinuose lankomą vietą – sostinę Manilą. Prieš atskrisdami apie Manilą žinojom kelis nedžiuginančius faktus: tai daugiau nei 11 milijonų gyventojų turintis miestas-metropolis, kuriame vyrauja skurdas, nešvara, nusikaltimai ir transporto kamščiai. Tiesiog tai žmonių, kurie plūsta į sostinę tikėdamiesi geresnio gyvenimo, perpildytas miestas.<br /><br />Bet iš pirmo žvilgsnio Manila mums pasirodė gan normalus Pietryčių Azijos didmiestis. „Atskridę“ taksi nuo oro uosto iki miesto centro virš miesto nutiestu greitkeliu ir pasukę į gatveles, nieko tokio neįprasto nepastebėjom. Eismo srautai nemaži, bet judantys, šiukšlių kiekiai panašūs kaip ir kituose miestuose, žmonių gatvėse taip pat neatrodo perdaug. Pagalvojom, kad ne tokia jau ir baisi ar bloga ta Manila. Bet klydom...<br /><br />Kai nuvykom aplankyti istorinį Manilos centrą Intramuros – akmeninėmis sienomis apjuostą senamiestį-tvirtovę – pamatėme tikresnį sostinės veidą. Transporto srautas buvo toks intensyvus, paskendęs išmetamųjų dujų dūmuose ir chaotiškas, jog niekaip nesugalvojom kaip pereiti sankryžą, skiriančią mus ir senamiesčio vartus. Žmonių aplink mus taip pat buvo švelniai tariant daug. O dar tas karštis ir smogas. Pasijutom kaip pragaro katile. Na bet nieko, pagalvojom, kai po kelių minučių pastebėjom požeminę perėją. Nėra ko norėti, kad gatvės būtų ramios. Juk čia ne koks Vilnius, čia gi miestas-metropolis su keliolika milijonų sielų.<br /><br />Einant link senamiesčio ir vaikščiojantis juo, vaizdais „šiek tiek“ šokiravo: aplink zujo purvinų vaikų, paauglių grupės; vaikai, kurie turėtų eiti į darželį ar pradinę mokyklą, dirbo nevaikiškus darbus; ant žemės, ant kartono lakštų miegojo apmusiję, murzini kūdikiai. Einant rankas vis tiesdavo išmaldos prašytojai – tie patys benamiai vaikai, nėščios ar su kūdikiais glėbiuose moterys, pagyvenę žmonės. Prie to kraupaus vaizdo dar prisidėjo baisi nešvara, aplink pūnančios šiukšlių krūvelės ir kai kur tekantys srutų upeliai. Bet dar labiau visa tai šokiruoja, kai pamatai didelį kontrastą tarp čia gyvenančių gyvenimo kokybės. Tą patyrėm tiek senamiestyje, kur šalia aptrupėjusių daugiabučių stovi prabangūs viešbučiai ir kiti pastatai, tiek aplankę dar porą rajonų.<br /><br /><a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEixfa0Mc_3jtfuiajy8O3H3v9uqV6yeFqz4Tgf95De_OtFscIGYfCtJSTs9LTjEekDOLEgk6LeeWv8M4RkwnbZ_cjydXuiaGwg8tcF4MYlHZQGMsQ9YhjlUkLc93oUgMAa6MVM0OVrOIPqu/s1600/blog_manila_1.jpg"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 280px; height: 186px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEixfa0Mc_3jtfuiajy8O3H3v9uqV6yeFqz4Tgf95De_OtFscIGYfCtJSTs9LTjEekDOLEgk6LeeWv8M4RkwnbZ_cjydXuiaGwg8tcF4MYlHZQGMsQ9YhjlUkLc93oUgMAa6MVM0OVrOIPqu/s320/blog_manila_1.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5475746900984859074" /></a> <a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiiIVvWvGQ43VR8Ij67N85DTj5TsTajJORsmOCT3C8_BRR_rRMFaYRZQ5zaDNycCxAAER5-8oVCTn1NLCpABfhr1x2hIiK-P4_lKubRcvQPv4xo8O_Mcv9xSpTdBVuA_zLgyYTQND7WmV3g/s1600/blog_manila_2.jpg"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 280px; height: 186px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiiIVvWvGQ43VR8Ij67N85DTj5TsTajJORsmOCT3C8_BRR_rRMFaYRZQ5zaDNycCxAAER5-8oVCTn1NLCpABfhr1x2hIiK-P4_lKubRcvQPv4xo8O_Mcv9xSpTdBVuA_zLgyYTQND7WmV3g/s320/blog_manila_2.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5475746895602159954" /></a><br /><br />Po senamiesčio nukulniavom tiltu per upę į kitą Manilos rajoną, laikomą pagrindine prekybine vieta, kurioje ypač savaitgaliais lankosi daugybė sostinės gyventojų. Kitaip tariant, tai didelis turgus, išsiraizgęs po gatves gatveles.<br /><br />Vien nuėjimas iki šio rajono jau buvo iššūkis, nes reikėjo neįminti į ne šuns, o žmogaus š... Nuo tilto atsivėrė „įspūdinga“ panorama – iš kartono ir skardos palei upę suręstų namukų getas, šiukšlynais paversti neužstatyti ploteliai ir begalinis turgus. Šio rajono chaose teištvėrėm gal dešimt ar penkiolika minučių. Nors Maniloje yra daug baisesnių rajonų, mums užteko ir šio. Šokom į virš gatvių ir pastatų riedantį traukinuką ir pargrįžom į mūsų rajone esantį prekybcentrį, kad galėtume pravalyti plaučius kondicionuojamu oru bei daugmaž ramiai pavalgyti (prekybos centre taip pat chaosas, bet priimtino lygio ir kvapo:) ).<br /><br /><a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEg9XfrajAoNIEP76Eaf8oEMKl_yOaFWsriYW-iZR4eFMXesy29-eKmfKzyvxY3Ym8WAbYe6q-zzZVmqLJfFSvWqgF2iNeL93_hwd3u8P0rlkmH-2nA8RfB-xqNnXpe6Fllaui1dlRsvvTt5/s1600/blog_manila_3.jpg"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 280px; height: 186px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEg9XfrajAoNIEP76Eaf8oEMKl_yOaFWsriYW-iZR4eFMXesy29-eKmfKzyvxY3Ym8WAbYe6q-zzZVmqLJfFSvWqgF2iNeL93_hwd3u8P0rlkmH-2nA8RfB-xqNnXpe6Fllaui1dlRsvvTt5/s320/blog_manila_3.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5475747433308214258" /></a> <a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjDUnaNbdCPtIow0bfZ89XcQ1vCFmFzl-FJy2LxhxhuDtQEJGxzY5De5Ldp3afs_ijCPLBVzTIYG-YJwNY9t1V8n6BE0e7yhXFIrokMY3sT4WlpFWbJUWae11zgMbswI5bRZiyxy6AKPHUi/s1600/blog_manila_4.jpg"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 280px; height: 186px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjDUnaNbdCPtIow0bfZ89XcQ1vCFmFzl-FJy2LxhxhuDtQEJGxzY5De5Ldp3afs_ijCPLBVzTIYG-YJwNY9t1V8n6BE0e7yhXFIrokMY3sT4WlpFWbJUWae11zgMbswI5bRZiyxy6AKPHUi/s320/blog_manila_4.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5475747427528733490" /></a><br /><br />Paskutiniąją buvimo Maniloje bei apskritai Filipinuose dieną aplankėme Manilos verslo rajoną. Jausmas, lyg pakliūtum į visai kitą miestą ar net šalį. Kai kas šį rajoną net lygina su Singapūru. Nors iki pastarojo jam toloka, tačiau, lyginant su likusia Manila, atrodė įspūdingai: tviskantys dangoraižiai, žali skverai, švarios ir tvarkingos gatvės, keliolika galingų prekybos centrų bei juose esančios prabangios parduotuvės. O ir žmonių, galinčių lankytis šiuose prekybos centruose, netrūko. <br /><br /><a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhDobLHo1hTwxsLm5z6XP7USFQmdO4u2QNJ3-7eHqVk4Ke2ROsDjX-GCJFc2vQ0doF8DtGwev4d3kK-kSJMsYkhTc02EYYc0o9mneytJoMXPp2nYqjdefTAQonU7TxVFBsQg0ugBrbNAECd/s1600/blog_manila_5.jpg"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 280px; height: 186px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhDobLHo1hTwxsLm5z6XP7USFQmdO4u2QNJ3-7eHqVk4Ke2ROsDjX-GCJFc2vQ0doF8DtGwev4d3kK-kSJMsYkhTc02EYYc0o9mneytJoMXPp2nYqjdefTAQonU7TxVFBsQg0ugBrbNAECd/s320/blog_manila_5.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5475748061717134722" /></a> <a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgj5bHRRz3jAyCDjAlzCzqG3SW6YjS72zJYdba7y5-X_etib4edy_MdRFkknvxlq34jLbZ_n_wU5b6sbKtkeIGq5bXVRzC3rWGBepqoP5IHGg5faKVEtIKjPptTOlN56Klm75IPAgHNLy3v/s1600/blog_manila_6.jpg"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 280px; height: 186px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgj5bHRRz3jAyCDjAlzCzqG3SW6YjS72zJYdba7y5-X_etib4edy_MdRFkknvxlq34jLbZ_n_wU5b6sbKtkeIGq5bXVRzC3rWGBepqoP5IHGg5faKVEtIKjPptTOlN56Klm75IPAgHNLy3v/s320/blog_manila_6.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5475748052720122098" /></a><br /><br />Todėl padarėm išvadą, jog yra dvi Manilos – skurstančioji ir turtuoliškoji. Bet vis tiek nusprendėm, jog tokiame mieste nenorėtume gyventi. Užsidarę tarp prekybos centrų ir dangoraižių ilgai neišbūtume, o skurdas ir chaosas visai čia pat, vos už kelių gatvių...<br /><br />Vis dėlto, jei kada nors tektų rinktis vietą pensijai, Filipinai (neskaitant Manilos) galėtų būti ta vieta. Žmonės čia mieli, o popsinio turizmo nenutryptų rojaus kampelių dar yra. Gaila, kad čia tebuvome tik 21 dieną. Tai tikrai per trumpas laikas šaliai, susidedančiai iš tūkstančių salų. Būtinai dar reikės kada nors į Filipinus sugrįžti! Ir pasinerti į naujų rojų paiešką.Donatas ir Miglėhttp://www.blogger.com/profile/12725834329473818180noreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-2965967728492073096.post-52598803541027065242010-05-20T17:46:00.010+03:002010-05-20T18:35:34.694+03:00BoholAtplaukę į Bohol salos pagrindinį miestą Tagbilaran, triračio pagalba greitai pasiekėm viešbutuką. Čia išsipakavom kuprines, susikrovėm reikiamą (vanduo, fotikas, Lonely Planet‘as, kremas nuo saulės, purškikliai nuo uodų ir t.t.) ir nereikiamą (kompas) mantą į vieną mūsų mažųjų kuprinyčių ir iš karto patraukėm į motorolerių nuomos punktą.<br /><br />Nuomos punkte mums pasisekė, nes gavome apynaujį bekelei skirtą Honda motorolerį su gilaus protektoriaus „traktorinėmis“ padangomis, galingesniu varikliu ir kitais tam reikalui skirtais elementais. Miglei uždėjom geltoną šalmą, man jo „nereikėjo“ (Filipinuose šalmas ale neprivalomas). Pirmiausiai nubirbėm iki degalinės, užsipylėm vieną litrą ir skubėjom iš miesto tyrinėti salos!<br /><br />Pirmoji vieta, kurią nutarėme aplankyti, buvo tarsyrų rezervatas. Tačiau jau vien važiavimas iki jo vertas paminėjimo: vingiuotas keliukas tarp sodriai žalių, kokosų palmėmis apsodintų arba tankiu mišku apaugusių kalvelių, kelio pakraščiuose suręstos medinės trobelės, nukabinėtos „Coca-Cola“ reklamomis, kaimukai su išcackintomis ispaniško stiliaus pagrindinėmis aikštėmis ir senomis bažnyčiomis. <br /><br />Na bet ne apie tai turiu rašyti. Juk mūsų tikslas – tarsyrai. Kas jie tokie? Tarsyrai (angl. tarsiers, liet. ilgakulniai) yra mažiausi pasaulio primatai su veikiausiai didžiausiomis pasaulyje akimis, lyginant galvos ir akies dydžio santykį. Kitaip tariant, tai mažiausios pasaulyje beždžionėlės (mokslininkai mane sukritikuotų už tokį tarsyrų apibūdinimą, nes jie nėra beždžionės), kurių viena akis (kita taip pat) didesnė už jų smegenis. Ir tos beždžionėlės tokios mielos! Vieną norėjom pasiimti su savim. Juokauju, žinoma. Bet nelabai juokinga, kai šiuos ne tik mažiausius, bet ir seniausius pasaulio primatus kai kurie vietiniai laiko narveliuose, nešioja kaip kokius kačiukus ar kitaip kankina. Ir tai daroma tik dėl to, kad turistai galėtų juos palaikyti rankoje, paglostyti, o vietiniams tai geras pajamų šaltinis. Nelaisvėje tarsyrai net nusižudo. Taip – nusižudo! Mat tarsyrai yra naktiniai gyvūnai, jiems reikia ramybės, tylos ir daug erdvės, t.y. miško. Todėl, jei kada būsit Bohol saloje ir nuspręsit aplankyti tarsyrus, jokiu būdu nelankykit jų pakelės gyventojų namuose, vykit TIK į tarsyrų rezervatą!<br /><br /><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjt3O7Rttw90Oov3FttE_CkAh6bejZLQz2EgnE8ipa_tSZXevkHH70eaMnRsZ7TYC6kAlckwolepUGbG8Eav4pKdyHB9VEUGDiIhfOxYp0ifakbKde99rR48ClpeNaDtgPHYO0kW3NJEFcF/s1600/DSC_1858_resize.JPG"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 280px; height: 186px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjt3O7Rttw90Oov3FttE_CkAh6bejZLQz2EgnE8ipa_tSZXevkHH70eaMnRsZ7TYC6kAlckwolepUGbG8Eav4pKdyHB9VEUGDiIhfOxYp0ifakbKde99rR48ClpeNaDtgPHYO0kW3NJEFcF/s320/DSC_1858_resize.JPG" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5473369629304962786" /></a> <a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEirGjFbY7duhrAlFCd9zZ4a5neGZNsuqCKvTgXzCzcxVei7UN9f0gOZoV5SZIeoXJQeik7r4X2Nemh3v3mi8ctL4n151klFEjNGvis_EplVr_HDxyXD58B2fKRJRTTgMHWRVvhwu7n7zgyG/s1600/DSC_1843-_resize.jpg"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 280px; height: 186px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEirGjFbY7duhrAlFCd9zZ4a5neGZNsuqCKvTgXzCzcxVei7UN9f0gOZoV5SZIeoXJQeik7r4X2Nemh3v3mi8ctL4n151klFEjNGvis_EplVr_HDxyXD58B2fKRJRTTgMHWRVvhwu7n7zgyG/s320/DSC_1843-_resize.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5473369634587139042" /></a><br /><br />Antrąją dieną vėl išsinuomojom tą patį super-puper motoroliką, vėl į degalinę kuro (tik šįkart daugiau, nes atstumas tolimesnis) ir patraukėm link vienos Filipinų „vizitinių kortelių“ – Šokoladinių kalvų. Ir mes nebūtume mes, jei pasirinktume tiesiausią ir artimiausią kelią link šio objekto, todėl patraukėme įdomesniu maršrutu. Ir vėl vingiuoti keliukai, tik šį kartą ne asfaltiniai, o žvyro, su stačiomis aštrių akmenų išvagotomis įkalnėmis ir nuokalnėmis. Ir tie keliukai nusėti mažų ir didesnių kaimelių, kuriuose visą laiką mus lydėjo draugiški vietiniai gyventojai, o ypač vaikai su šypsenomis ir šūksniais „HEYYY!!! HELLOOO!!!”, o kartais ir šiek tiek pašaipiu “Hey Džo” :) Draugiški jie dar ir dėl to, kad kiekvieną kartą sustoję ir paklausę, kuriuo keliu važiuoti, visada gaudavome nuoširdų ir kiek galima išsamų paaiškinimą. Na ir po kelių valandų akiai malonumą teikiančio, bet užpakalį skaudinančio važiavimo, pasiekėm tą „vizitinę kortelę“... Gražu, bet ar tikrai tas „šokoladines kalvas“ galima vadinti vienu iš pagrindinių Filipinų lankytinų objektų? Miglei jos pasirodė juokingos, o aš net nežinau, ką apie jas tokio ypatingo pasakyti. Na nebent, kad jų daug :) Ir jos net ne šokolado spalvos.<br /><br /><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgCVa4J_EWcH1i3f6nrV1S0asz-gUv6c4YnCEKbTljreHlX245n0sXmunPrG88m6pLpyn4txBZDt5HJBixz710WKQaaCFyIeB9skaqtC24I4fKd2p324BSTum2vSig2rjxOsqxrhpjZLOaV/s1600/DSC_1884_2_resize.jpg"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 280px; height: 186px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgCVa4J_EWcH1i3f6nrV1S0asz-gUv6c4YnCEKbTljreHlX245n0sXmunPrG88m6pLpyn4txBZDt5HJBixz710WKQaaCFyIeB9skaqtC24I4fKd2p324BSTum2vSig2rjxOsqxrhpjZLOaV/s320/DSC_1884_2_resize.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5473370112836075090" /></a> <a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhByvjp6cxcljnwy-4n5ZkEvgR6Gb63xSn73eVTyufD_9hkpSVCBT0gGOdGGk_kvS-KpMgIxY-uRStITkUKUPfSezcDpDdwTijjjnuAbMApBSuDfXFn7q1oV7MQPuXMJ9GEJis0dR1l5GXE/s1600/DSC_1900_resize.JPG"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 280px; height: 186px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhByvjp6cxcljnwy-4n5ZkEvgR6Gb63xSn73eVTyufD_9hkpSVCBT0gGOdGGk_kvS-KpMgIxY-uRStITkUKUPfSezcDpDdwTijjjnuAbMApBSuDfXFn7q1oV7MQPuXMJ9GEJis0dR1l5GXE/s320/DSC_1900_resize.JPG" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5473370120387217378" /></a><br /><br />Pailsėję ant vienos iš „žalio šokolado“ kalvų, pasifotografavom, atsigaivinom kokosų sultimis ir patraukėm namo. Grįžimą vėl bandėm paįvairinti važiavimu ne pagrindiniu keliu, tačiau net ir su vietinių pagalba nesisekė rasti mistiškai pasislėpusio šalutinio keliuko. Galiausiai metėm paieškas, nes aš jau buvau gerokai įpykęs (dar prie to prisidėjo alkis) ir parlėkėm greitkeliu. Vietoje to, nusprendėm grįžę į miestą užsimesti „bikinius“ ir dar nulėkti į su Bohol sala tiltais sujungtą Panglao salelę, tiksliau jos pagrindinį paplūdimį Alona, kuris baisiai išreklamuotas kaip nuostabaus grožio balto smėlio paplūdimys. Nuvažiavom, pamatėm, nieko nesupratom, neišsimaudėm ir pargrįžom į viešbutį :) Matėm daug geresnių ir niekur nereklamuotų paplūdimių.<br /><br />Trečioji diena ant motorolerio... Och, jau skauda užpakaliukus! Šįkart mūsų kelionės tikslas – kitas salos galas, kuriame yra tikrai gražus paplūdimys. Ten norėjome pernakvoti vieną naktį ir kitą dieną sugrįžti į Tagbilaran. Bet svarbu ne tikslas, o pats procesas. Vėl per kalvas kalveles, vėl vaizdingi vaizdai :) Ypač patiko paskutiniai kilometrai, kuriuos įveikinėjom per užpelkėjusias ir upelių išraizgytas jūros lagūnas, su ant vandens suręstomis lūšnelėmis.<br /><br /><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiwLlaEIFygR4k0ZEZa9rSsmdV9M_U60pYu30ZTIqtbGj0vhY7U-ZMqF00lf7T1Iyaqsv7uPq4q44DV2L7lQBJ_oLU4S6wV5OqFTwnv1taEb3LfVMOjKLQD2ztYP2elJF2ZCmGbqwO1x8HB/s1600/DSC_1931_resize.JPG"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 280px; height: 186px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiwLlaEIFygR4k0ZEZa9rSsmdV9M_U60pYu30ZTIqtbGj0vhY7U-ZMqF00lf7T1Iyaqsv7uPq4q44DV2L7lQBJ_oLU4S6wV5OqFTwnv1taEb3LfVMOjKLQD2ztYP2elJF2ZCmGbqwO1x8HB/s320/DSC_1931_resize.JPG" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5473365736666223538" /></a> <a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhLbkx8TCWoqEOAZCMOplUnPbWEWhOBZgsylWRZmiLBDg3MGV-RCK1BlVBqMoof2Q3tjTqEM_fZDLuo2dkbSlfEKP_tR6PEC0MFD2DaKZSr8C0fZsgF6Fzd0DNGSHtWZbAcOIquqgpZGtV4/s1600/DSC_1934_resize.JPG"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 280px; height: 186px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhLbkx8TCWoqEOAZCMOplUnPbWEWhOBZgsylWRZmiLBDg3MGV-RCK1BlVBqMoof2Q3tjTqEM_fZDLuo2dkbSlfEKP_tR6PEC0MFD2DaKZSr8C0fZsgF6Fzd0DNGSHtWZbAcOIquqgpZGtV4/s320/DSC_1934_resize.JPG" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5473365734019988930" /></a><br /><br />Ir šis pasivažinėjimas užtruko „tik“ septynias valandas, nors viso labo nuvažiavom apie pusantro šimto kilometrų. Vien jau nakvynės susiradimas užtruko apie valandą, kas mane labai pykdė (būnu piktas, kai kas nors nesiseka ir noriu valgyti tuo pačiu metu). Bet galiausiai nakvynė buvo surasta, atsigaivinom po šaltu dušu ir patraukėm link paplūdimio. Pasipliuškenti jūroje ir vėl nepavyko. Bet ne todėl, kad paplūdimys ar jūros dugnas prastas. Tiesiog dėl atoslūgio jūros vanduo buvo pabėgęs toli toli – ten, kur dugnas padengtas jau nebe smėliu, o žolėmis ir akmenimis. Tad jūra tik pasigrožėjom ir grįžom į miestelį ieškoti vakarienės.<br /><br /><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgq2k37r3WFP3-xQNxNH2nkD9AG6_z2YPDqJFE2OjqFkGgi05cY50lACJtvNsivaoqvaUEsRTq25zxU-VNn39tuy9OyT-5Lp4Hi0WpD_ZpgOtAe5fA7VCLp5gVucDEQRVbV7HagfYFIp_iX/s1600/DSC_1954_resize.jpg"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 280px; height: 186px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgq2k37r3WFP3-xQNxNH2nkD9AG6_z2YPDqJFE2OjqFkGgi05cY50lACJtvNsivaoqvaUEsRTq25zxU-VNn39tuy9OyT-5Lp4Hi0WpD_ZpgOtAe5fA7VCLp5gVucDEQRVbV7HagfYFIp_iX/s320/DSC_1954_resize.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5473370933913174274" /></a> <a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgXcdibgCcWJVPiwim-MJtekvcfAcAA2RYWcJlUVMhTKbsJpu8n2gtI06ma1cq2iP8w5-73PfV8iBIcfCm7TPw-B8HUX6WIld7aJ15QRjRta8AwIEKFa4WJ2A8OwHdH3LR6xR0vQxc-aSwe/s1600/DSC_1964_resize.JPG"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 280px; height: 186px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgXcdibgCcWJVPiwim-MJtekvcfAcAA2RYWcJlUVMhTKbsJpu8n2gtI06ma1cq2iP8w5-73PfV8iBIcfCm7TPw-B8HUX6WIld7aJ15QRjRta8AwIEKFa4WJ2A8OwHdH3LR6xR0vQxc-aSwe/s320/DSC_1964_resize.JPG" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5473370944200415218" /></a><br /><br />Aptikom eilę vienodai atrodančių restoranėlių (nors labiau tiktų juos vadinti virtuvėmis su vienu arba dvejais stalais) ir į vieną iš jų užsukom. Virtuvės virėjas, pagyvenęs vyriškis – senukas (nežinau kaip įvardyti, nes sunku nustatyti azijiečių amžių) paklausė iš kur mes. Kai atsakėm, kad iš Lietuvos, linksmai tarė: „Aaa, žinau, buvau kažkada. Lietuva, Latvija, Kenija, PAR...“. Pagalvojom, kad kažką maišo, pasakėm, kad mūsų šalis ne Afrikoj, o Europoj. „Žinau, buvau daug kur: Saudo Arabijoj, Kuveite, Kanadoj. Buvau ir Vokietijoj, ir Rusijoj, Sankt Peterburge. Aš dirbau krovininio laivo virėju. Graži šalis ta Lietuva“. Supratom, kad jis tikrai žino, kur ir kas ta Lietuva. Dar paplepėję su senuku ir tuo pačiu pavalgę, toliau vakarą leidom kambaryje su dideliu buteliu alaus, kompiuteriu bei už lango „nuostabiai“ nusidainuojančių filipiniečių karaoke :) Kitą rytą išsimaudėm jūroje, susipakavom daiktus, sėdom ant savo plieninio žirgo ir pasirinkę grįžimą pagrindiniu keliu jau po trijų valandų buvom Tagbilaran‘e. Tą dieną jau nieko ypatingo nebenuveikėm (išskyrus daug suvalgyto maisto). <br /><br />Dar kitą dieną, norėdami pailsėti po žygių motoroleriu, nuvykom į „Nuts Huts“ (liet. pakvaišusios trobelės) – belgų imigrantų pastatytą vidury džiunglių ant upės kranto medinių trobelių poilsiavietę. Nebloga vieta nieko neveikti ir tiesiog relaksuoti (nors galima daug ką nuveikti, nes organizuojami žygiai). Tad mes nieko ir neveikėm, tik klausėmės džiunglių garsų bei nusidainuojančių filipiniečių karaoke iš šalia praplaukiančių laivų-restoranėlių.<br /><br /><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhMit2uqiPye-N1FuBIfokspS_hSE9DNSNTF__YiXTHZLs9OJYA7SF6yKPed2pnWZ6o5HnXxRI5xPNQXhhDHa9BS7E4OnGLqdfiUah7EbSjR-yiCwZ_yu6VtRmhnzewDb6kVeu3RMMtJtbB/s1600/DSC_2004_resize.JPG"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 280px; height: 186px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhMit2uqiPye-N1FuBIfokspS_hSE9DNSNTF__YiXTHZLs9OJYA7SF6yKPed2pnWZ6o5HnXxRI5xPNQXhhDHa9BS7E4OnGLqdfiUah7EbSjR-yiCwZ_yu6VtRmhnzewDb6kVeu3RMMtJtbB/s320/DSC_2004_resize.JPG" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5473372560622717362" /></a> <a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgu61ZyuE_NHA5yjvCt4v2SGI4GkLnf1QfE05M5YhFlxESEbz-lGHmJCIGVB_BYnIosJvVx0Qn5LXlsKedetndq0AMKdent_XPp3JLuFuUqIpj8_C9mkQk_ePiDQ37DU5k_Y_FKyXZ6cZ_R/s1600/DSC_1973_resize.JPG"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 280px; height: 186px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgu61ZyuE_NHA5yjvCt4v2SGI4GkLnf1QfE05M5YhFlxESEbz-lGHmJCIGVB_BYnIosJvVx0Qn5LXlsKedetndq0AMKdent_XPp3JLuFuUqIpj8_C9mkQk_ePiDQ37DU5k_Y_FKyXZ6cZ_R/s320/DSC_1973_resize.JPG" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5473372571318392706" /></a><br /><br />Taip pat bandėm mėgautis „Nuts Huts“ restoranėlio maistu, kuris taip išgirtas „Lonely Planet“ kelionių vadovo ir kitų čia anksčiau apsilankiusių keliautojų. Bandėm, bet deja nesėkmingai: per pietus patiekalai buvo pusė velnio, tik stiprokai nusūdyti, vakarienės metu teko prašyti, kad vieną patiekalą pagamintų iš naujo, nes druskos jame turbūt buvo daugiau nei mėsos. Gal virėja įsimylėjo? Bet tai jau ne mūsų problema. Todėl užpykom ant „tų trobelių“ ir sekantį rytą nevalgėm pas juos pusryčių (turėjom atsarginį variantą - sausainių ir sulčių ). O po pusryčių dar šiek tiek pailsėjom, pasimėgavom džiunglių ramybe ir, persikėlę per upę, lengvu žingsneliu pasroviui patraukėm link už pusantro kilometro esančio Loboc miestelio, kuriame nusprendėme papietauti savo pamėgtame vietiniame restoranėlyje ir po to grįžti į Tagbilaran.<br /><br />Tuo ir baigiu šios salos aprašymą, nes jau kitą, t.y. paskutinį Bohol saloje rytą tepasinaudojom viešuoju transportu iki kito miesto ir iš jo persikėlėme į Cebu salą.Donatas ir Miglėhttp://www.blogger.com/profile/12725834329473818180noreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-2965967728492073096.post-29551723971064711842010-05-15T11:24:00.004+03:002010-05-15T11:34:26.991+03:00SiquijorSiquijor pranoko visus mūsų lūkesčius. Tai nedidelė salelė, lyginant su prieš tai lankyta Negros. Joje gyvena apie 90 tūkstančių gyventojų. Bet kaip ten nerealu!<br /><br />Vos atvykę į viešbutuką ant jūros kranto negalėjome patikėti, kad gali egzistuoti tokia ramybė. Nors paplūdimyje yra trys viešbučiai, turistų juose buvo mažiau nei dešimt. Jokių garsų, išskyrus švelnų jūros bangavimą...<br /><br /><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhcEuVHP_o9Fevum0O1hyphenhypheniybdnS-stLZvVqrYfgGv3JHrk2vuA22q1AycRTHQe9EXY8QMpthyphenhyphenz2ldzjS9lIhY51EHnJrBGa22ydBn9vbQakprlu4WeOX_ZflM8zMUEcU91YhqyhF-qbZB-0/s1600/DSC_1629_resize.JPG"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 200px; height: 133px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhcEuVHP_o9Fevum0O1hyphenhypheniybdnS-stLZvVqrYfgGv3JHrk2vuA22q1AycRTHQe9EXY8QMpthyphenhyphenz2ldzjS9lIhY51EHnJrBGa22ydBn9vbQakprlu4WeOX_ZflM8zMUEcU91YhqyhF-qbZB-0/s200/DSC_1629_resize.JPG" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5471411072956250258" /></a> <a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhP3n9UKiuo0H4Zyc38hHf1ZAyjE-MtoFVqkJGqoGzCAJSDFPNjK7JSnUlEmOIx1M-loNIe_19SbsX0gTNwxD1EpULdTjmthfiWxo9kP5FrM0bYxSZqxwfsooeVWXB2_38YnBEOrBE9V2pN/s1600/DSC_1675_resize.JPG"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 200px; height: 133px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhP3n9UKiuo0H4Zyc38hHf1ZAyjE-MtoFVqkJGqoGzCAJSDFPNjK7JSnUlEmOIx1M-loNIe_19SbsX0gTNwxD1EpULdTjmthfiWxo9kP5FrM0bYxSZqxwfsooeVWXB2_38YnBEOrBE9V2pN/s200/DSC_1675_resize.JPG" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5471411062479374098" /></a><br /><br />Salos grožis dar geriau atsiskleidė važinėjant po ją motoroleriu. Kai kurie salos paplūdimiai atrodo kaip iš reklaminių lankstinukų. Ir tuose paplūdimiuose nėra nei viešbučių, nei žmonių, nebent keletas žvejų valtelių tolumoje. Tobula!<br /><br /><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgcv2T0j7VLaG56onZYXVyTp5t1SmZgxAoL0FMo1eP1P3LEPdCEux0_cdCQQuhcaLEbo6NkFBo44RDb7bO56MReFN4UuR3FNfyArC872DlzOBAWLfYLmWl5QRqDg2hzw2d8-WGK8QTlRlTL/s1600/DSC_1700_resize.JPG"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 200px; height: 133px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgcv2T0j7VLaG56onZYXVyTp5t1SmZgxAoL0FMo1eP1P3LEPdCEux0_cdCQQuhcaLEbo6NkFBo44RDb7bO56MReFN4UuR3FNfyArC872DlzOBAWLfYLmWl5QRqDg2hzw2d8-WGK8QTlRlTL/s200/DSC_1700_resize.JPG" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5471411644815801874" /></a> <a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEg27ORSJxzCro5gw8hIPjuIiW-PmMPIJKUcGgAcDJTt9-SuVZYAI3-4Lt9JbFAS2zMpyFjpCntLR82BtG7RDC3jUgXsSQJrBNJODs5dLndCe7ykWE14qyioyHwfmBs3dYASFS702joHkN7U/s1600/DSC_1804_resize.JPG"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 200px; height: 133px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEg27ORSJxzCro5gw8hIPjuIiW-PmMPIJKUcGgAcDJTt9-SuVZYAI3-4Lt9JbFAS2zMpyFjpCntLR82BtG7RDC3jUgXsSQJrBNJODs5dLndCe7ykWE14qyioyHwfmBs3dYASFS702joHkN7U/s200/DSC_1804_resize.JPG" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5471411639056092722" /></a><br /><br />Keliai saloje eina ne tik pakrante, bet ir vingiuoja per kalnus, džiungles, mažus kaimelius, tad tyrinėti yra ką. Ir visur, kur bevažiuoji, žmonės sveikinasi, visada padeda rasti reikiamą kelią. Šiaip vietiniai gyvena skurdžiai, tačiau mes jiems iš dalies pavydime. Panašu, kad jie gyvena ramų bendruomeninį gyvenimą. Vaikai, nors turi tik medinius dviratukus, kasdien mėgaujasi jūra, šiluma. Apskritai, manome, kad filipiniečiai moka džiaugtis gyvenimu ir aplinka. Kitose pietryčių Azijos valstybėse mums kartais atrodydavo, kad vietiniams ne itin reikalinga žydra jūra ir kitos gamtos dovanos. Tuo tarpu filipiniečiai, bent jau savaitgaliais, plūsta į paplūdimius, prie ežeriukų, krioklių ir pan. Be to, kiekviename kaime jau nuo pat ryto galima rasti karaokė bare dainuojančių filipiniečių. Nepraleidžia progos jie ir pajuokauti bei pasijuokti. Smagu būti tarp tokių atsipalaidavusių žmonių!Donatas ir Miglėhttp://www.blogger.com/profile/12725834329473818180noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-2965967728492073096.post-81615794029288887722010-05-11T09:23:00.004+03:002010-05-11T09:36:30.866+03:00Negros. FilipinaiFilipinai yra aštuntoji mūsų aplankyta valstybė Pietryčių Azijoje, todėl manėme, kad ji labai nebenustebins. Tačiau klydome. <br /><br /><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgzRh279jeh8D9w5JdXcbCP1is-I1PFtSS0t0EBvWA62PhHyo5pVywC6rmNJyXr7fwnuiDarohUTlol58SrskRPkr4cApOqvfXWtuChmhcBfuwM9l3yMBgSz-wtPlaKQQDUo-RGsxSGxSmB/s1600/Negros_061.jpg"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 200px; height: 133px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgzRh279jeh8D9w5JdXcbCP1is-I1PFtSS0t0EBvWA62PhHyo5pVywC6rmNJyXr7fwnuiDarohUTlol58SrskRPkr4cApOqvfXWtuChmhcBfuwM9l3yMBgSz-wtPlaKQQDUo-RGsxSGxSmB/s200/Negros_061.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5469896820695154818" /></a> <a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEibH6Lx35Zm9piAN6R9galL_FvF2eDXeYiEkD1XLXNSCvANg4E4PFjcHQHYiWx3scRgRDmxqMnSr6r4pL3BQt1E7rq9g_lnZrWvYRk4v1hKKRGFKJe_6tSknw5UoW4kBzL-Vq3I24XGx7hc/s1600/Negros_058.jpg"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 200px; height: 133px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEibH6Lx35Zm9piAN6R9galL_FvF2eDXeYiEkD1XLXNSCvANg4E4PFjcHQHYiWx3scRgRDmxqMnSr6r4pL3BQt1E7rq9g_lnZrWvYRk4v1hKKRGFKJe_6tSknw5UoW4kBzL-Vq3I24XGx7hc/s200/Negros_058.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5469896812218172850" /></a><br /><br />Dar Kuala Lumpūro oro uoste pastebėjome, kad kai kurie mūsų lėktuvo keleiviai panašesni į ispanus ar lotynų amerikiečius nei į azijiečius. Jausmas, kad esame lotynų Amerikoje, persekiojo ir pirmosiomis buvimo Filipinuose dienomis. Kalba skambėjo kažkaip ispaniškai, pagrindinė religija – katalikų, kiekvieno miestelio svarbiausia vieta, kaip ir Ispanijoje, gražiai sutvarkyta plaza mayor (pagrindinė aikštė), bažnyčios dažniausiai ispaniško stiliaus, maistas taip pat ne kiek azijietiškas, o jau labiau primenantis lietuvišką. Šį panašumą į Ispaniją ar lotynų Ameriką suprasti nesunku, kai žinai, kad Filipinus 350 metų valdė ispanai.<br /><br />Ryškų pėdsaką Filipinuose paliko ne tik ispanai, bet ir amerikiečiai. Jiems Filipinai priklausė 50 metų. Netgi kaimuose žmonės dažnai moka anglų kalbą, įvairios reklamos, įspėjamieji ženklai rašomi angliškai. Be to, filipiniečiai, skirtingai nei kitų pietryčių Azijos valstybių gyventojai, pamišę ne dėl futbolo, o dėl krepšinio. Krepšinio lankų galima išvysti net pačiose netikėčiausiose vietose. Filipiniečiai iš Amerikos perėmė ir greito maisto „kultūrą“. Mus itin stebina, kad vietinio maisto restoranėliai miestuose būna tušti, o visokiuose McDonalduose nėra laisvų staliukų. <br /><br />Vis dėlto, nepaisant didelės ispanų ir amerikiečių įtakos, Filipinai yra Azija ir Azija būtent tokia, kokia mums labiausiai patinka ir yra įdomiausia. Po Malaizijos ir Singapūro civilizacijos, Filipinai mums pasirodė labai egzotiški. Vėl reikėjo priprasti prie chaoso gatvėse, šiukšlių, skurdo, sausakimšų nepatogių autobusų. Tačiau mums viskas patiko. Taip pat maloniai stebino žmonės. Netgi miestuose jie mums pasirodė labai draugiški, net neprašomi pagalbos stengėsi padėti. Bent jau tokį Filipinų vaizdą mes susidarėme Negros saloje.<br /><br /><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjqI2aHp7gktFkyCFIe472OerknDoetBNs-hllCLXDhwl3hy9i_rDQjxY7a9_Xd5TDXRakIkWtZ7cPaCevCOuHWM336FfQGOwWXkw2cuk8izakp601pgaOgVxqBGsneGFiR-tUKso3ryC2L/s1600/Negros_100.jpg"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 200px; height: 133px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjqI2aHp7gktFkyCFIe472OerknDoetBNs-hllCLXDhwl3hy9i_rDQjxY7a9_Xd5TDXRakIkWtZ7cPaCevCOuHWM336FfQGOwWXkw2cuk8izakp601pgaOgVxqBGsneGFiR-tUKso3ryC2L/s200/Negros_100.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5469897342990650402" /></a> <a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhADYQnxpI3icebRaQd4explixulsC3l1dssN0SA1o9pT-9lUxTCRFzRVUjBQi0ptr4hlGa4HiKoTK2Ti5jP-o_EgPz8yU1t1T9LMMx1V566zadq0Uq7M94BVa6ZZxBMwpCHclLTX48FIUy/s1600/Negros_020.jpg"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 200px; height: 127px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhADYQnxpI3icebRaQd4explixulsC3l1dssN0SA1o9pT-9lUxTCRFzRVUjBQi0ptr4hlGa4HiKoTK2Ti5jP-o_EgPz8yU1t1T9LMMx1V566zadq0Uq7M94BVa6ZZxBMwpCHclLTX48FIUy/s200/Negros_020.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5469897336222357602" /></a><br /><br />Šiaip Negros sala yra gėris. Tai nėra sala-kurortas, nors joje galima rasti ir nuostabių paplūdimių. Šioje saloje gyvena net kiek daugiau gyventojų nei visoje Lietuvoje. Turistų, bent jau šiuo metų laiku, tikrai nėra daug. Mūsų matytus užsieniečius saloje praktiškai galima suskaičiuoti ant pirštų. Galbūt todėl vietiniai žmonės visur sveikinasi, mojuoja ar bent jau išsižioję palydi mus akimis :) <br /><br />Gamta Negros saloje įspūdinga. Naršydami salą motoroleriu ir autobusais prisižiūrėjome ir jūros, ir kalnų, ir ugnikalnių, ir ežerų, ir krioklių, ir geoterminių šaltinių, ir cukranendrių plantacijų. Miestai ir kaimai visiškai nesuturistinti, tad šioje saloje galima išvysti tikrus Filipinus.Donatas ir Miglėhttp://www.blogger.com/profile/12725834329473818180noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-2965967728492073096.post-19749184193473963242010-05-05T14:36:00.004+03:002010-05-05T14:48:41.455+03:00MelakaGrįžę iš Singapūro į Malaiziją truputi liūdėjom. Iškart į akis krito šiukšlės (nors jų Malaizijoje tikrai nėra daug), nekultūringas vairavimas. Nebesimatė prabangių automobilių ir žmonių, vilkinčių garsiausių dizainerių drabužius.<br /><br /><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiKb65CSmnWUVhyovfRN45GjYT7A7hixl3oOKV5wE3v_iLnSg4lkFIe1Oxa5nv3LdVIwmo3Aw9j8rT8TQ4n7Lib17qU4NPaUE_sGZqINuDWS190f9JH38u74ADtQ7gBx-osXcaFxsTgPmt3/s1600/Melaka_033.jpg"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 200px; height: 133px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiKb65CSmnWUVhyovfRN45GjYT7A7hixl3oOKV5wE3v_iLnSg4lkFIe1Oxa5nv3LdVIwmo3Aw9j8rT8TQ4n7Lib17qU4NPaUE_sGZqINuDWS190f9JH38u74ADtQ7gBx-osXcaFxsTgPmt3/s200/Melaka_033.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5467750500981423778" /></a> <a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgBXKQj6h2f8hXXwqxTICjPx2EZ_xAa-AxHPEFobsc6o33SbWOwMvrBdayCNBaHMqb4Eule0HayOqwBfNkhQ4TM30OxpH7HLOEfZn3cj4GrkEBNjOs-noUeTf8zpGgNofTAdIKGZe5SFZDi/s1600/Melaka_027.jpg"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 200px; height: 132px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgBXKQj6h2f8hXXwqxTICjPx2EZ_xAa-AxHPEFobsc6o33SbWOwMvrBdayCNBaHMqb4Eule0HayOqwBfNkhQ4TM30OxpH7HLOEfZn3cj4GrkEBNjOs-noUeTf8zpGgNofTAdIKGZe5SFZDi/s200/Melaka_027.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5467750491091249682" /></a><br /><br />Tiesa, Melaka irgi turėjo kuo sužavėti. Šiame mieste išlikę kolonistų portugalų ir olandų palikimo. Taip pat gražus kinų kvartalas su daugybe šventyklų, nedidelių parduotuvėlių, jaukiomis kavinėmis.<br /><br /><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhX2WKQGo8VK7UvZ-9I3lLIXs7Rt-MAd0mtsvd-5_KRfcML9l_HSxZzhBUJcXP2jC3VmMv3UdcxtyPTO_5RIvYpmKDK-NJu3ZPQDT10Qc2F5zXXvqMojUnWIfLaT1XMPgXIj_Y3hLZzEY7Y/s1600/Melaka_008.jpg"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 200px; height: 132px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhX2WKQGo8VK7UvZ-9I3lLIXs7Rt-MAd0mtsvd-5_KRfcML9l_HSxZzhBUJcXP2jC3VmMv3UdcxtyPTO_5RIvYpmKDK-NJu3ZPQDT10Qc2F5zXXvqMojUnWIfLaT1XMPgXIj_Y3hLZzEY7Y/s200/Melaka_008.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5467751246381390034" /></a> <a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhIYnyawXT2R6Ju1_XAxndeTQtWOvuI_je2FH2mKH_n-IVbaEIuygB39jS0-z_qjPUwmhe7DQI6BAAUj4fYzKuM-JIK-9AQmvsyfG2LXf2n-qw2bEZSWLF4xRbJetIDkmAq8cy5G1M1xwRa/s1600/Melaka_042.jpg"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 200px; height: 133px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhIYnyawXT2R6Ju1_XAxndeTQtWOvuI_je2FH2mKH_n-IVbaEIuygB39jS0-z_qjPUwmhe7DQI6BAAUj4fYzKuM-JIK-9AQmvsyfG2LXf2n-qw2bEZSWLF4xRbJetIDkmAq8cy5G1M1xwRa/s200/Melaka_042.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5467751246188893634" /></a><br /><br />Tik mums Melakoje niekaip nesisekė suprasti parduotuvių ir kavinių darbo laiko. Vis būdavo neaišku, ar jos jau užsidarė, ar dar neatsidarė, ar apskritai nedirba :) Vakare tai viskas, išskyrus prekybos centrus ir McDonald‘us, išmirę būdavo.<br /><br />Melaka buvo paskutinis mūsų šio apsilankymo Malaizijoje taškas. Iš Melakos vykom į Kuala Lumpūro oro uostą. Ten, deja, teko išlydėti Jolitą namo, o mes su Donatu išskridome į Filipinus. Nesuvokiamai greitai ir smagiai praskriejo tos trys savaitėlės Malaizijoje ir Singapūre!Donatas ir Miglėhttp://www.blogger.com/profile/12725834329473818180noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-2965967728492073096.post-50403401659276500452010-05-05T14:18:00.004+03:002010-05-05T14:32:55.429+03:00SingapūrasMūsų nuotykiai prasidėjo dar kertant Malaizijos- Singapūro sieną. Pas visus tris pasieniečiai aptiko duty-free alkoholio, kurio prigriebėm Tioman saloje. Tokio alkoholio iš Malaizijos į Singapūrą įsivežti draudžiama. Jolita, kaip pagrindinė kontrabandininkė, net buvo išvesta pasiaiškinti :) Tačiau pasieniečiai buvo visiškai nepiktybiniai ir praleido mus su visais buteliukais.<br /><br />Nuotykiai tęsėsi ir atvykus į šalį. Pirmąją naktį Singapūre teko miegoti 10-vietyje kambaryje. Deja, tarp kambariokų turėjome ir britų. O britai nebūtų britai, jeigu neprisigertų ir nepradėtų vemti lovoje 3 valandą nakties :) Daugiau gyvenime nebenorim nakvoti dorm‘e, o ypač su britais :)<br /><br />Be šių nuotykių, vienintelė mus kankinusi problema Singapūre buvo tik norėjimas čia likti gyventi! Šią šalį visi įsimylėjome iš karto ir kasdien vis labiau nenorėjome iš jos išvykti. Net sunku pasakyti, kas konkrečiai Singapūre žavi, tačiau mums ten pasirodė beveik tobula vieta gyventi.<br /><br /><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgAurn8F2D1k1tiiE2TRzdP4AxYfeBlYg7uP7vcmWzLmNXeIyKmeOcag0fR-kH1SdpP9A-C0xVOad5iD9fIjDOJZmJN4xx-9kRLbi51svaxM3ZiUIZmkLkF9PKS0r7D_NW0EGVQjvbJzgDM/s1600/Singapore_057.jpg"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 400px; height: 266px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgAurn8F2D1k1tiiE2TRzdP4AxYfeBlYg7uP7vcmWzLmNXeIyKmeOcag0fR-kH1SdpP9A-C0xVOad5iD9fIjDOJZmJN4xx-9kRLbi51svaxM3ZiUIZmkLkF9PKS0r7D_NW0EGVQjvbJzgDM/s400/Singapore_057.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5467744776575478738" /></a><br /><br />Pirmiausia, Singapūre stebina tvarka ir švara. Net ne visi Europos miestai šiuo aspektu galėtų prilygti Singapūrui, ką jau bekalbėti apie Azijos miestus. Tikėtina, kad tokią tvarką Singapūre padeda išlaikyti didžiulės baudos už nusižengimus. Pavyzdžiui, bauda už šiukšlės numetimą – beveik 2000 litų. Teko matyti, kad net netyčia numetę šiukšlę singapūriečiai tuoj pat lenkiasi jos pakelti. <br /><br />Taip pat sunku atsigrožėti Singapūro parkais, skverais, tviskančiais dangoraižiais ir prekybos centrais, itin prabangiomis vilomis bei automobiliais (nuo pastarųjų Donatas negalėjo atitraukti nei akių, nei fotoaparato).<br /><br /><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjDWYm7GLncrfhnAM_Uze5jHkNyEM1X4_BPuMX0y7AA2OZxAcPalNPSV4pCW8Iyr8346d9L0BHvmC5GyRJQOL36xGvzzNkULHovmaOrvBy6zgdzkA28ctPWj7t2rsdcTC8JRJG0sJLNoyXA/s1600/Singapore_005.jpg"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 200px; height: 133px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjDWYm7GLncrfhnAM_Uze5jHkNyEM1X4_BPuMX0y7AA2OZxAcPalNPSV4pCW8Iyr8346d9L0BHvmC5GyRJQOL36xGvzzNkULHovmaOrvBy6zgdzkA28ctPWj7t2rsdcTC8JRJG0sJLNoyXA/s200/Singapore_005.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5467745758645566098" /></a> <a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjBKA25zCywv3YSNGjPkvKdQpmxQcPDUFdIZMwO1TomZvVxkoJ2J0cL7pJ05R9J1Oi2cPhhIkaHsr5K_Q_AzzkQT0rPvce88U1KAxAARwjnYXSimtuKgUWe-cpNUrOBYhpsp3sYUcC97mD8/s1600/Singapore_015.jpg"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 200px; height: 133px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjBKA25zCywv3YSNGjPkvKdQpmxQcPDUFdIZMwO1TomZvVxkoJ2J0cL7pJ05R9J1Oi2cPhhIkaHsr5K_Q_AzzkQT0rPvce88U1KAxAARwjnYXSimtuKgUWe-cpNUrOBYhpsp3sYUcC97mD8/s200/Singapore_015.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5467745756055733234" /></a><br /><br />Be to, Singapūrą galima drąsiai vadinti apsipirkinėjimo rojumi. Net neįsivaizduojame, kiek iš viso jame yra prekybos centrų, tačiau vienoje gatvėje jų radom daugiau nei 20! Ir juose tikrai ne po vieną aukštą. Mes su Jolita tokioms vilionėms niekaip negalėjome atsispirti, tad nusiaubėme keletą prekybos centrų :)<br /><br /><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiz9ROfh8g4C3gsE8Mj2fnu22iSgcCLho0nwOAFbqXH-D9QZnjJa-JJMwm558RYwh7mED8isnR5bGxWoZUjkS3WCZTbIqp607SMJ5kdn0aROnOuXqeufHt8Bs7wf3_tgx3OB-t-o4jvalbn/s1600/Singapore_046.jpg"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 200px; height: 133px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiz9ROfh8g4C3gsE8Mj2fnu22iSgcCLho0nwOAFbqXH-D9QZnjJa-JJMwm558RYwh7mED8isnR5bGxWoZUjkS3WCZTbIqp607SMJ5kdn0aROnOuXqeufHt8Bs7wf3_tgx3OB-t-o4jvalbn/s200/Singapore_046.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5467746760550278146" /></a> <a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEha4-GkwD5n-Hksy0ONI3ULt-axbFte8GhjerRWxsRH6I56SFmMtJK6-OdtoAzFab1habh7LagICmt41dNAQYSIUCZ_-v1gov_lgwk_Q-vRHFLMtZeuO6AwhXsZEVrPLk6XEV8t1aEgGN98/s1600/Singapore_004.jpg"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 200px; height: 133px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEha4-GkwD5n-Hksy0ONI3ULt-axbFte8GhjerRWxsRH6I56SFmMtJK6-OdtoAzFab1habh7LagICmt41dNAQYSIUCZ_-v1gov_lgwk_Q-vRHFLMtZeuO6AwhXsZEVrPLk6XEV8t1aEgGN98/s200/Singapore_004.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5467746756115258098" /></a><br /><br />Kai singapūriečiams atsibosta apsipirkinėti, jiems nepritrūksta ir kitų pramogų. Šioje šalyje įrengta įvairiausių teminių parkų, muziejų, vyksta daugybė renginių. Mums pasisekė, nes pataikėme į kartą per mėnesį vykstantį nemokamą simfoninio orkestro koncertą botanikos parke. Buvo tikrai labai gražu, nes ne tik muzika atviroje erdvėje skambėjo įspūdingai, bet ir koncerto vieta kėlė susižavėjimą.Donatas ir Miglėhttp://www.blogger.com/profile/12725834329473818180noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-2965967728492073096.post-86073297551437862112010-04-24T12:39:00.003+03:002010-04-24T12:50:45.569+03:00Pulau TiomanPo smagaus lietuvių pasisėdėjimo šiek tiek numigę, ankstų rytą pradėjome ilgą kelionę Tioman salos link. Pirmąją dieną, pasinaudoję trimis autobusais ir užtrukę apie 10 valandų, pasiekėme jaukų Mersing miestelį. Pernakvoję jame, kitą rytą sėdome į laivą ir po kankinančių beveik trijų valandų nuolatinio siūbavimo, pasiekėme salą. <br /><br />Jūra ir skanus maistas greitai padėjo užmiršti visus ilgos kelionės iki salos vargus. Smagu buvo susipažinti su kaimynais ir sugyventiniais – ne tik naminiais katinais ir ožkomis, bet ir beždžionėmis, paprastomis ir milžiniškomis voverėmis, mažiukais ir didžiuliais driežais, šikšnosparniais, skorpionais, vorais, pitonu. Tik būriai uodų ir dar velnias žino kokių kandančių padarų mažai džiugino.<br /><br /><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgzgY7_VBGgnPBdcdGyzmSI4faRnrqbaK5LWjGTowIkDWSJopZ89a-m0HGLz_XpjKKj2tY4wWyTu4XP42okfbzm-PXxD3w4p16G4knh508oAeBQYBwCWaUtFmKtu2Z_D33W7yj3QW_Z_Fka/s1600/DSC_0364.JPG"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 200px; height: 133px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgzgY7_VBGgnPBdcdGyzmSI4faRnrqbaK5LWjGTowIkDWSJopZ89a-m0HGLz_XpjKKj2tY4wWyTu4XP42okfbzm-PXxD3w4p16G4knh508oAeBQYBwCWaUtFmKtu2Z_D33W7yj3QW_Z_Fka/s200/DSC_0364.JPG" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5463637275274773778" /></a> <a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEinsQxF6PKpaVf818ziUEksJuNV-kopRb6uwuGEDvaPtCHEjgihY5fJGf3cPXaBIvIsZCBzgmHck3jzEiqWi18XYcI2ZZFvlroWPYC6ywRXSeDspW7oIltirOjAPrOrHTXHLG8QzmqP32zL/s1600/DSC_0687.jpg"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 200px; height: 132px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEinsQxF6PKpaVf818ziUEksJuNV-kopRb6uwuGEDvaPtCHEjgihY5fJGf3cPXaBIvIsZCBzgmHck3jzEiqWi18XYcI2ZZFvlroWPYC6ywRXSeDspW7oIltirOjAPrOrHTXHLG8QzmqP32zL/s200/DSC_0687.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5463637263403031218" /></a><br /><br />Dažniausiai mūsų dienotvarkė saloje apsiribojo miegu, jūra ir maistu. Kad visai neaptingtume, vieną dieną išsiruošėme į gretimą Tekek miestelį bei paplūdimį. Jolita dar beeidama iki ten šiek tiek „pasvilo“, o bandymas pasideginti keletą minučių baigėsi ryškiai „ružavu“ įdegiu :) Net ir mūsų su Donatu beveik negriukų oda paraudo! Bet šią saulės ataką kentėjome ne tik dėl gražaus paplūdimio, bet ir dėl miestelyje esančių neapmuitinamų prekių parduotuvių. Šiaip Malaizijoje alaus butelis parduotuvėse kainuoja beveik 10 litų, o vynas ir stiprusis alkoholis dar daug brangiau. Tačiau Tioman sala yra bemuitė zona, todėl čia, pavyzdžiui, skardinę alaus galima nusipirkti už mažiau nei 2 litus ar litrą „Bacardi“ už 34 litus. <br /><br /><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjCyO43yTjqiwuWSF56L8YWf5kzMzky9CaXJ-L0yX5zqP6Z_z74jajSSroHBE5WQWmL8UV-V601d5KD_NblB7T_KBjNfPzbH924KJH-qAVv5C5Y3cxUyemlc9xNzP0THoJSfyzSIOYSZak7/s1600/DSC_0660.JPG"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 200px; height: 133px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjCyO43yTjqiwuWSF56L8YWf5kzMzky9CaXJ-L0yX5zqP6Z_z74jajSSroHBE5WQWmL8UV-V601d5KD_NblB7T_KBjNfPzbH924KJH-qAVv5C5Y3cxUyemlc9xNzP0THoJSfyzSIOYSZak7/s200/DSC_0660.JPG" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5463638539051270130" /></a> <a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEg-OfFxNUk61h9CKUDsNJGUDmGvrqnmny3NuRCGooCWYVMdByO5G8jj7MvZmauBMyIvFzoq28Cis-gLiuGpiIkSJnBAnIdDgGPitPDgk4ORJQcQbFcFbGw2wGgRmUMBjDARlapPW1Zhyt7U/s1600/DSC_0596.JPG"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 200px; height: 133px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEg-OfFxNUk61h9CKUDsNJGUDmGvrqnmny3NuRCGooCWYVMdByO5G8jj7MvZmauBMyIvFzoq28Cis-gLiuGpiIkSJnBAnIdDgGPitPDgk4ORJQcQbFcFbGw2wGgRmUMBjDARlapPW1Zhyt7U/s200/DSC_0596.JPG" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5463638533210386146" /></a><br /><br />Dar vieną dieną nusprendėme per džiungles pasiekti keletą įlankų su laukiniais paplūdimiais bei Salang miestelį. Tačiau pamačiusi, kad keliukas status, oras be galo tvankus ir drėgnas, tad prakaituoti tektų daug, nusprendžiau pagailėti savo ir taip ne itin daug likusio svorio ir pasilikau tinginiauti. Donatas ir Jolita norėjo pasportuoti, tad paplūdimius pasiekė. Tik iki Salang miestelio nenuėjo. Atseit tik todėl, kad man vienai nebūtų liūdna. Nepatikėjau :)Donatas ir Miglėhttp://www.blogger.com/profile/12725834329473818180noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-2965967728492073096.post-84254144171216391682010-04-24T12:24:00.003+03:002010-04-24T12:38:59.647+03:00Taman NegaraPakankinę Jolitą Kuala Lumpūro karščiu ir ilgais vaikščiojimais, išsivežėm ją į džiungles :) O tiksliau - į Taman Negara nacionalinį parką. Šios džiunglės laikomos seniausiomis pasaulyje. Joms apie 130 milijonų metų. <br /><br />Pažintį su džiunglėmis pradėjome nuo plaukimo per jas tekančia upe. Tačiau tai nebuvo itin įspūdinga ir verta kainos. Tuo tarpu mūsų pasivaikščiojimas džiunglėse buvo tikrai smagus. Itin daug gyvių nepamatėm, bet gerai pasilaipiojom po kalniukus, paprakaitavom, pasimaudėm upėje ir, be abejo, pasigrožėjom džiunglėmis. Taip pat perėjom medžių viršūnėse kabančiu beždžionių tiltu.<br /><br /><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgIGhgTHA-j-6ZYU9Ff0k5YXfqsdAVoRMhufVYj_Iq4plaplWFCovrYLMvJdY0XxLi_4Nz4gBXRGe_PezcgBUehyphenhyphenNiVh6uE5FyI1-wEZnwZU-gUycJlbAfhrOU2J4gdKuFHjtR2NMt0umol/s1600/Taman_Nagara_0093.jpg"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 200px; height: 133px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgIGhgTHA-j-6ZYU9Ff0k5YXfqsdAVoRMhufVYj_Iq4plaplWFCovrYLMvJdY0XxLi_4Nz4gBXRGe_PezcgBUehyphenhyphenNiVh6uE5FyI1-wEZnwZU-gUycJlbAfhrOU2J4gdKuFHjtR2NMt0umol/s200/Taman_Nagara_0093.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5463633418135893154" /></a> <a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEg_50s8w2BQQqTQEI_iNl8Uwfd2nu0LXL6LCa-ezXjZ8z331kLlQOSMZwvnnemOGJaKGmVdtcarqhzAO2MmukEO04KzaUdwBnFWjV_crx1QNQV4EMjpyo_soJd_gpMYrbhNBWfcqhyphenhyphenvvyGF/s1600/Taman_Nagara_0052.jpg"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 200px; height: 133px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEg_50s8w2BQQqTQEI_iNl8Uwfd2nu0LXL6LCa-ezXjZ8z331kLlQOSMZwvnnemOGJaKGmVdtcarqhzAO2MmukEO04KzaUdwBnFWjV_crx1QNQV4EMjpyo_soJd_gpMYrbhNBWfcqhyphenhyphenvvyGF/s200/Taman_Nagara_0052.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5463633407047366818" /></a><br /><br />Kad įspūdžių būtų dar daugiau, į džiungles užsukome ir sutemus. Žinoma, giliai nelindome, tačiau aklina tamsa ir įvairūs garsai tikrai darė įspūdį. Taip pat pamatėme didžiulių vorų, skorpionų bei kitokių keistų gyvių, kurių dieną nesimatė. <br /><br /><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgglefFxi-aWY7UtOCqEEcnHwzven6hoiC0_1FWdvRs10ygrrxomGVpcHsj8bzoE0LEyMp_2pjKQWrKxUSduaIgYSVCNcFPvIml3A35p876yxAYDRTLhT07sXkionlWIDSPD_bizFrUFgVl/s1600/Taman_Nagara_0038.jpg"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 200px; height: 137px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgglefFxi-aWY7UtOCqEEcnHwzven6hoiC0_1FWdvRs10ygrrxomGVpcHsj8bzoE0LEyMp_2pjKQWrKxUSduaIgYSVCNcFPvIml3A35p876yxAYDRTLhT07sXkionlWIDSPD_bizFrUFgVl/s200/Taman_Nagara_0038.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5463635597726793570" /></a> <a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhUuo9_3rfdRS8NOdQqfqaX-i9ha80o6TF63tn2FJzIOtpztSbXhdCT5E1HBrU1gL1GVSEhbLuxnKEqUgYEO-El-R1s5eL07x3SiYwVpJxXc7Oz7CU6KatT1xMHn8_MRrZYpGWC0mae-QGu/s1600/Taman_Nagara_0108.jpg"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 200px; height: 133px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhUuo9_3rfdRS8NOdQqfqaX-i9ha80o6TF63tn2FJzIOtpztSbXhdCT5E1HBrU1gL1GVSEhbLuxnKEqUgYEO-El-R1s5eL07x3SiYwVpJxXc7Oz7CU6KatT1xMHn8_MRrZYpGWC0mae-QGu/s200/Taman_Nagara_0108.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5463635582436482226" /></a><br /><br />Smagiai laiką leidome ne tik džiunglėse, bet ir miestelyje, kuriame apsistojome. Ten tuo pat metu buvo ir Augustas su Reda, o penkiems lietuviams juk negali būti liūdna. Visi padegustavom dar šiek tiek mūsų išsaugoto Mianmaro romo, pasivaišinom lietuvišku sūriu. Besėdint ir naktis atėjo :) Su Reda ir Augustu, deja, teko išsiskirti, bet tikiuosi, kad mūsų keliai Azijoje susikirs dar ne kartą!Donatas ir Miglėhttp://www.blogger.com/profile/12725834329473818180noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-2965967728492073096.post-3747130591961361022010-04-24T11:47:00.007+03:002010-04-24T12:23:35.053+03:00Kuala Lumpūras. MalaizijaAtvykę į Malaiziją vėl prisiminėm, kaip nerealu yra keliauti. Vos nusimetę kuprines norėjom ištyrinėti kiekvieną Kuala Lumpūro kampelį. Net pamiršom, kad esame pavargę ar kad laikas eiti miegoti. <br /><br />Dar nuostabiau buvo tai, kad ne tik negalėjome atsidžiaugti nauja šalimi, bet ir pagaliau sulaukėme Jolitos bei susitikome su kitais lietuviais keliaujančiais po Aziją – Reda ir Augustu. <br /><br /><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjs_6-rYYjgYlO6NA7R5jCPYlayU4IuAQPNIOOGGEzqHxDxipgZKHsLeQAUL6_9b_DnAJ_iVLimqlLNlsOk2amsPH1Hu-1pubOZJkbM_t8F_FXSm9174LXud9ujRgnJnoWuuXYQt4vw_DtL/s1600/Kuala_Lumpur_0080.jpg"><img style="display:block; margin:0px auto 10px; text-align:center;cursor:pointer; cursor:hand;width: 400px; height: 264px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjs_6-rYYjgYlO6NA7R5jCPYlayU4IuAQPNIOOGGEzqHxDxipgZKHsLeQAUL6_9b_DnAJ_iVLimqlLNlsOk2amsPH1Hu-1pubOZJkbM_t8F_FXSm9174LXud9ujRgnJnoWuuXYQt4vw_DtL/s400/Kuala_Lumpur_0080.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5463624002696906530" /></a><br />Pats Kuala Lumpūras mums tikrai patiko. Kartais buvo lengva pamiršti, kad esame Azijoje, nes miestas labai tvarkingas, modernus. Tik, kai niekas nepraleidžia per perėją arba važiuoja per raudoną šviesoforo signalą, greitai prisimeni, kur esi :)<br /><br /><center><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjg15Yhs1yQMyfgr-X_1RQiLTvozUKxB8OAW5PoTdC8Dg4KwS4nRjminPGjxdoN59-mytep5TqOoFWZxMoJUIbuNig2qq-puDg-labqWtWHGv5Z8lbtCF_4_i9dVa1p2O4qNFMsVn5Jj5sb/s1600/Kuala_Lumpur_0004.jpg"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 200px; height: 134px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjg15Yhs1yQMyfgr-X_1RQiLTvozUKxB8OAW5PoTdC8Dg4KwS4nRjminPGjxdoN59-mytep5TqOoFWZxMoJUIbuNig2qq-puDg-labqWtWHGv5Z8lbtCF_4_i9dVa1p2O4qNFMsVn5Jj5sb/s200/Kuala_Lumpur_0004.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5463627569768268946" /></a> <a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjNco7nNFyDNEfgbBVxKMiNQEfuAJiG4vPIA7bxQfe3J7rBGy1ScFF4PbSGSQoQHWmCixz8EPyxS8QlscRvLHuYnx8QoYY1ebuvr0HgQqloqrWvZ4ItsB-dqxxUPGephRAzoVl2B4IExIUV/s1600/Kuala_Lumpur_0183.jpg"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 200px; height: 133px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjNco7nNFyDNEfgbBVxKMiNQEfuAJiG4vPIA7bxQfe3J7rBGy1ScFF4PbSGSQoQHWmCixz8EPyxS8QlscRvLHuYnx8QoYY1ebuvr0HgQqloqrWvZ4ItsB-dqxxUPGephRAzoVl2B4IExIUV/s200/Kuala_Lumpur_0183.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5463627557331534450" /></a></center><br />Įspūdingiausia Kuala Lumpūro vieta be konkurencijos pripažinom "Petronas Towers" dangoraižius dvynius. Į juos norėjosi žiūrėti ir žiūrėti. Niekaip negalėjom atsigrožėti! Buvome pakilę ir į 41 aukšte esantį juos jungiantį tiltelį.<br /><br /><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEh7or-ailAR-5l_fX6liyfiybFruQEd56bB14WV0pb9LtAlYfdXQg3FKde82mjgsE-pBdvSB1quHSmxOEJS1ayVj_0_dpWInFEyoBBfLPY6UBai5ARlm5C0V9gtIX-SOMvUQZ2vMn2RCfa4/s1600/Kuala_Lumpur_0136.jpg"><img style="display:block; margin:0px auto 10px; text-align:center;cursor:pointer; cursor:hand;width: 213px; height: 320px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEh7or-ailAR-5l_fX6liyfiybFruQEd56bB14WV0pb9LtAlYfdXQg3FKde82mjgsE-pBdvSB1quHSmxOEJS1ayVj_0_dpWInFEyoBBfLPY6UBai5ARlm5C0V9gtIX-SOMvUQZ2vMn2RCfa4/s320/Kuala_Lumpur_0136.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5463631823342916674" /></a><br />Žinoma, labai svarbią keliavimo Azijoje dalį sudaro maistas, tad Kuala Lumpūre ragavome įvairiausius patiekalus. Ir nei vienas nenuvylė! Taip pat turgelyje užsipirkome vaisių, kai kurių net pavadinimų nežinojome, ir darėme degustaciją. Daug džiaugsmo mums su Donatu suteikė ir lietuviškas sūris bei duona. Ačiū tau, Jolita!Donatas ir Miglėhttp://www.blogger.com/profile/12725834329473818180noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-2965967728492073096.post-15301249745723769212010-04-12T16:09:00.003+03:002010-04-12T16:15:49.105+03:00Paskutinės dienos Tailande. KrabiIškeitę Lanta salą į Krabi miestą nei kiek nesigailėjome. Laikas Krabi prabėgo greitai ir smagiai. Vieną dieną vykome į ekskursiją laivu po aplinkines saleles. Už 30 litų žmogui (įskaitant ir šiokius tokius pietus, vandenį, vaisius) gavome tikrai neblogą pramogą. Gamta prie Krabi įspūdinga: žemėje ir jūroje stūksančios uolos, skaidrus vanduo, baltas smėlis salose. Tad buvo gera pasiplaukioti ir pasigrožėti tokiais vaizdais. Dar ir povandeninį pasaulį šiek tiek patyrinėjom, pasimaudėm. Deja, ir parudavom dar smarkiau. Jau visai į baltuosius nebeesam panašūs :)<br /><br /><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhcTk0Nn1AbB_terp8qW5uXmH4G0lN8g6NBuQ94gb1a5ujxPRHylfPMhFRuwKX6Ld53pijvFB2QxaljvTIZxWe_QsC130GraZQxao50XPGrMG1GqmhY0n9ZIwUtmMqymCi1_gqibNvAqVnf/s1600/DSC_6053.jpg"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 200px; height: 134px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhcTk0Nn1AbB_terp8qW5uXmH4G0lN8g6NBuQ94gb1a5ujxPRHylfPMhFRuwKX6Ld53pijvFB2QxaljvTIZxWe_QsC130GraZQxao50XPGrMG1GqmhY0n9ZIwUtmMqymCi1_gqibNvAqVnf/s200/DSC_6053.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5459238209533160642" /></a> <a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjqAZnL8UDh22qy03r6DZnqvsumk-dCAFvvWWjTDgbgu2o_E2UP9fJ3dcFSq1_NRmE9jTfzhyphenhyphenFUjICkCQWc4p9IR7Oo7ZrMJuKsQB2bLr7wbuPCdn4aRAU-fvwUUQPdXk6h_M8Rtg7eGAm4/s1600/DSC_6008.jpg"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 200px; height: 134px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjqAZnL8UDh22qy03r6DZnqvsumk-dCAFvvWWjTDgbgu2o_E2UP9fJ3dcFSq1_NRmE9jTfzhyphenhyphenFUjICkCQWc4p9IR7Oo7ZrMJuKsQB2bLr7wbuPCdn4aRAU-fvwUUQPdXk6h_M8Rtg7eGAm4/s200/DSC_6008.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5459238201448776130" /></a><br /><br />Beje, ne tik pati ekskursija, bet ir jos pirkimas buvo labai malonus. Jei kam teks būti Krabi ir norėsite įsigyti ekskursiją, susiorganizuoti transportą ar šiaip kils kokių klausimų, labai rekomenduojame kreiptis į agentūrą „Yes I Can“. Tokių nuoširdžiai draugiškų žmonių kaip šios agentūros darbuotojos retai kur sutiksi! Tad nieko keisto, kad šioje agentūroje praleidome gerokai daugiau laiko nei realiai užtruktų kelionės pirkimas ir lankėmės ten kasdien :)<br /><br />Likusį laiką tiesiog vaikštinėjome po miestą, stebėjome vietinių gyvenimą, ragavome maistą turguose bei „mirkome“ internete :)<br /><br /><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjanUA-Y4uqCtOtQOY2qNMsNIe8cLpqJjpGBBMu3szSuoX5a9MEBNIhrk13XVVe2bfX5hIyiVXlkE7VK-fpKG-jvs30QOvB2YZHvlC7YhKLp-0CMyXPGJGWovMB7PT0nI7H6xsFgPwMpJ-O/s1600/DSC_6121.jpg"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 200px; height: 134px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjanUA-Y4uqCtOtQOY2qNMsNIe8cLpqJjpGBBMu3szSuoX5a9MEBNIhrk13XVVe2bfX5hIyiVXlkE7VK-fpKG-jvs30QOvB2YZHvlC7YhKLp-0CMyXPGJGWovMB7PT0nI7H6xsFgPwMpJ-O/s200/DSC_6121.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5459238696276270946" /></a> <a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgJl9mLriwMjZ__YreOmLpAGue0BXXotaeVvoBjsMhPGHDH7VjTtB6YRMCI5LfTvpCjXvHkFHBjLjAjEqfU-r4P-HHkYjkWaOdZ9TJwwW4LjRl-5-utYsio7g9wACZy9_E68t3L8CWzbOzS/s1600/DSC_6104.jpg"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 200px; height: 134px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgJl9mLriwMjZ__YreOmLpAGue0BXXotaeVvoBjsMhPGHDH7VjTtB6YRMCI5LfTvpCjXvHkFHBjLjAjEqfU-r4P-HHkYjkWaOdZ9TJwwW4LjRl-5-utYsio7g9wACZy9_E68t3L8CWzbOzS/s200/DSC_6104.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5459238690465946914" /></a><br /><br />Tai buvo paskutinės mūsų dienos Tailande. Nors ir laukėme skrydžio į Malaiziją, tačiau Tailandą palikti buvo šiek tiek gaila. Šioje šalyje tiesiog labai gera! Galbūt Tailande pernelyg daug turistų, kainos taip pat kasmet vis nedraugiškesnės, tačiau čia neįtikėtinai paprasta ir patogu keliauti, žmonės labai malonūs, gamta graži, maistas puikus. Nors mes nelinkę lankytis toje pačioje šalyje keletą kartų, kai pasaulyje tiek daug nuostabių valstybių, tačiau į Tailandą dar turbūt sugrįšime. Ir gal net ne kartą!Donatas ir Miglėhttp://www.blogger.com/profile/12725834329473818180noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-2965967728492073096.post-49504158246716082682010-04-07T19:50:00.002+03:002010-04-07T19:54:41.145+03:00Koh Lanta<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhM9V787fwtReMQmw74htpawBTakN0HsUWG-657uCnoM3L0blYOMdtEwtcHx4JZxNzp8tGcliB6MNcMXvfDwjS3UrCGVc2JEpq_mcJpu7ydSlHCrtuWaJdyFO7XhY-gQB8jZj67sSUTkPbn/s1600/DSC_5917.jpg"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 200px; height: 134px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhM9V787fwtReMQmw74htpawBTakN0HsUWG-657uCnoM3L0blYOMdtEwtcHx4JZxNzp8tGcliB6MNcMXvfDwjS3UrCGVc2JEpq_mcJpu7ydSlHCrtuWaJdyFO7XhY-gQB8jZj67sSUTkPbn/s200/DSC_5917.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5457439535891744146" /></a> <a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgQ9RCOg_XsqL9WMB3Cch5W5uDI-7NeT1qzKNERi4koau_0jaAxGQlhq1S4k5W_X70CWHiutrDuoR9V73cHIUZfX_RQndeJkzwxCB6UPKKfGOOJ3u-Lppyi8UC4j1iV_YOPIznFORdy2Ib_/s1600/DSC_5816.jpg"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 200px; height: 134px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgQ9RCOg_XsqL9WMB3Cch5W5uDI-7NeT1qzKNERi4koau_0jaAxGQlhq1S4k5W_X70CWHiutrDuoR9V73cHIUZfX_RQndeJkzwxCB6UPKKfGOOJ3u-Lppyi8UC4j1iV_YOPIznFORdy2Ib_/s200/DSC_5816.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5457439526061551314" /></a><br /><br />Šiaip ne taip prisivertę palikti Koh Phangan rojų, atvykome į Koh Lantą. Tačiau nuo pat pirmųjų buvimo ten akimirkų troškome sugrįžti į tą paliktąjį rojų. Atrodo, ir jūra yra, ir smėlis, ir saulė, bet kažkas ne taip. Nėra tokio skaidraus vandens, įspūdingo povandeninio pasaulio, ant galvos krintančių kokosų :) Nėra tokios ramybės ir malonios atmosferos... Be to, viešbučių kainos ir kokybės santykis ten daug prastesnis nei turėjome Koh Phangan. Maisto kainos mums taip pat pasirodė stipriai užkeltos. Net ir gatvės užkandinėse kainos užsieniečiams dažniausiai turistinės. <br /><br />Žinoma, kiekviena vieta turi savų privalumų. Koh Lantoje galima rasti visiškai tuščių paplūdimių, pamatyti daugiau vietinio gyvenimo. Be to, šios salos gyventojai mums pasirodė gerokai draugiškesni už Koh Phangan žmones. <br /><br />Pabuvus beveik savaitę, mums ši sala vis tiek niekaip “neprilipo“, todėl nusprendėme nebesikankinti ir paskutines dienas Tailande praleisti Krabi mieste. Daugumai atrodytų keista, kad mes pasirinkome sėdėjimą niekuo neypatingame mieste, vietoj buvimo saloje, tačiau mes ten kažkodėl nebegalėjome daugiau ištverti nei dienos. Galbūt mums Koh Lanta neįtiko ir dėl su ja pačia nesusijusių priežasčių. Pirmiausia, tuo metu buvo Velykos ir mes labai norėjome būti kartu su artimaisiais, tad buvo liūdna. Galbūt mums tiesiog pabodo jūra ir smėlis. Galbūt jau norėjosi naujų įspūdžių, aktyvesnio keliavimo. Be to, nekantriai laukiame skrydžio į Kuala Lumpūrą, nes ne tik atsidursime dar nelankytoje šalyje, bet ir susitiksime su mūsų drauge Jolita bei keletą savaičių keliausime trise!Donatas ir Miglėhttp://www.blogger.com/profile/12725834329473818180noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-2965967728492073096.post-17049285893785668992010-03-28T09:01:00.005+03:002010-03-28T09:14:42.391+03:00Vis dar Koh Phangan<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhHjJPLV6wOYYArBQ8I1RLVDkHkC5DZGkI4LalsCevEiSB_zxXYZ5rFP1z7LKq9fhsMW06MHqq6TdxnEZ03sjeY9M-qJHJfmzWD5SVYaPq7vn68GiqZkikJQ4QDx6oS7hMK-d9Nr6fx09k2/s1600/DSC_5609.jpg"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 200px; height: 134px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhHjJPLV6wOYYArBQ8I1RLVDkHkC5DZGkI4LalsCevEiSB_zxXYZ5rFP1z7LKq9fhsMW06MHqq6TdxnEZ03sjeY9M-qJHJfmzWD5SVYaPq7vn68GiqZkikJQ4QDx6oS7hMK-d9Nr6fx09k2/s200/DSC_5609.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5453563962018132338" /></a> <a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiJUKVn7lhNH-KtcujszWuh5sG8YRJ8zBoU3yEmpF0OnJfHlcp1P0OFc_hK_Kzv1DJ88aJs-bJWYm1hVY6zMjkrShqty5gYoT2jde7-PaeEb5y86_vY6205fRimYLCd4N35IG5TI6FBIOr7/s1600/DSC_5176.jpg"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 200px; height: 134px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiJUKVn7lhNH-KtcujszWuh5sG8YRJ8zBoU3yEmpF0OnJfHlcp1P0OFc_hK_Kzv1DJ88aJs-bJWYm1hVY6zMjkrShqty5gYoT2jde7-PaeEb5y86_vY6205fRimYLCd4N35IG5TI6FBIOr7/s200/DSC_5176.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5453563956780720866" /></a><br /><br />Kelintadienis šiandien? :) Visos dienos mums tarsi susiliejo į vieną. Vis dėlto, nors mūsų dienotvarkėje beveik niekas nesikeičia, nuolat atrandame kažką naujo. Kasdien vis kitokie, vienas už kitą įspūdingesni saulėlydžiai. Nuo mėnulio fazių besikeičiantis potvynių ir atoslūgių stiprumas (kartais galima labai toli nubristi į jūrą bei visai nesušlapus pasiekti kitus paplūdimius). Draugiški šunys, mus lydintys, kai einame pasivaikščioti iki kitų paplūdimių. Mieli driežiukai, margaspalviai drugeliai ir visokie kitokie ne tik malonūs gyviai.<br /><br /><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiJY1Acj6jhyl5ajqVTv5jFFDbl6rLEAKCMTZ2b7ZOlEkYTQbMHYQy4ExS7Sjq5Rm971bgeKlREq9qBD14xOLdFxBqe983Ol7XKXYaf084Dg8pSPLzTB8hv6Dzs_IBbXr_or8vz6Ki5JAWm/s1600/DSC_5689.jpg"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 200px; height: 134px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiJY1Acj6jhyl5ajqVTv5jFFDbl6rLEAKCMTZ2b7ZOlEkYTQbMHYQy4ExS7Sjq5Rm971bgeKlREq9qBD14xOLdFxBqe983Ol7XKXYaf084Dg8pSPLzTB8hv6Dzs_IBbXr_or8vz6Ki5JAWm/s200/DSC_5689.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5453561740183233826" /></a> <a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEi4E8duab2oqjOA0JPrkthhlXogMZxkmpNbVPWtBkzg20-d5z4XZxKMaBzhnkGvYK69oO-NU-lNmgFJwS87r-FVez-1TnjPXXaBDKJoDPPFW7mT0wVen7D4A2LmJvYkyLnXns3NBO2qjFIe/s1600/DSC_5541.jpg"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 200px; height: 134px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEi4E8duab2oqjOA0JPrkthhlXogMZxkmpNbVPWtBkzg20-d5z4XZxKMaBzhnkGvYK69oO-NU-lNmgFJwS87r-FVez-1TnjPXXaBDKJoDPPFW7mT0wVen7D4A2LmJvYkyLnXns3NBO2qjFIe/s200/DSC_5541.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5453561736505730562" /></a><br /><br />O kur dar povandeninis pasaulis! Pagaliau ir aš įsidrąsinau bent gulėdama ant čiužinio kyštelėti galvą po vandeniu :) Nerealu! Įvairių formų koralai, daugybė įvairiaspalvių žuvų, kriauklių, ežių ir t.t. Ypač įspūdinga buvo paplaukioti tarp tūkstantinio būrio ryškiaspalvių žuvyčių (paveikslėlyje kažkas panašaus į tai, ką matėme). Labiausiai mums patinkančiomis žuvytėmis pripažinome šias gražuoles, kurias visada matome plaukiojančias tik poromis. Miela.<br /><br /><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiQsl2j4-edDu-yBu_dHmSClXpQNU3I2sWj1g-9V5WoaMlsxcaSsPq-kC4ezqiA3A3eQbEp3tfLcvvhJwWxYrdAkP1CYer2IZ0WObQJ47gwf1rf_lKTEWrCUnoC5gjvFqRPLnKLkPAuOjiQ/s1600/2709757323_e1f204f7e7.jpg"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 200px; height: 112px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiQsl2j4-edDu-yBu_dHmSClXpQNU3I2sWj1g-9V5WoaMlsxcaSsPq-kC4ezqiA3A3eQbEp3tfLcvvhJwWxYrdAkP1CYer2IZ0WObQJ47gwf1rf_lKTEWrCUnoC5gjvFqRPLnKLkPAuOjiQ/s200/2709757323_e1f204f7e7.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5453562313650858450" /></a> <a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhgkMM2WEuTvLQ8I-28N9JKEvUbot7tkoHtRq40qbqyvOMKYr48v6YrKOm0tRJAyUkq8_XQRab0gD4Lijs-qWVkkXH3kMsl6zAVd07VePxxIk4png_THifsDOi2aZBdtg2hkUU4mpozhLj6/s1600/2775237051_fbd932e23c.jpg"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 200px; height: 112px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhgkMM2WEuTvLQ8I-28N9JKEvUbot7tkoHtRq40qbqyvOMKYr48v6YrKOm0tRJAyUkq8_XQRab0gD4Lijs-qWVkkXH3kMsl6zAVd07VePxxIk4png_THifsDOi2aZBdtg2hkUU4mpozhLj6/s200/2775237051_fbd932e23c.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5453563526922737522" /></a><br /><br />Liūdna, tačiau sparčiai artėja diena, kai paliksime šį rojaus kampelį. Tiesa, kitas mūsų kelionės tikslas – taip pat Tailando sala – Koh Lanta. Tik ten praleisime vos savaitę. Bet užsibuvę salose dar mėnesį kitą visai prarastume gebėjimą keliauti ir apskritai nebeprisiverstume iš čia išvykti :)<br /><br />P.S. Papildėme Koh Phangan nuotraukų katalogą.Donatas ir Miglėhttp://www.blogger.com/profile/12725834329473818180noreply@blogger.com5tag:blogger.com,1999:blog-2965967728492073096.post-69882642106467819762010-03-19T09:47:00.003+02:002010-03-19T09:55:05.197+02:00Koh Phangan<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhqVjxQ-vFnR-f150tmBDsJxW8C4O5QfoLQZepuZyFLsfs4RsO1_sUMeE4hyGLyxibPVe4711pBQVuYqBNOXec0mAHDbPDYyeiOZUNHl98vrhc-25DWlpaJZjtfnZEK1it6sKlzbbwCv32W/s1600-h/DSC_4849.JPG"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 200px; height: 132px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhqVjxQ-vFnR-f150tmBDsJxW8C4O5QfoLQZepuZyFLsfs4RsO1_sUMeE4hyGLyxibPVe4711pBQVuYqBNOXec0mAHDbPDYyeiOZUNHl98vrhc-25DWlpaJZjtfnZEK1it6sKlzbbwCv32W/s200/DSC_4849.JPG" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5450249018426303970" /></a> <a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjtBvnxS_J44xyLaD8L5PYxIAjH1cxS6z8bWUJMICMM6-C24sMbddYzpXG7smgje9Tlcp2lD_pA_FQjM7Ta2f8AVEqXdxgSAOoFFVtTvPMrTomzUD-gR1pvgvQScvjFFOlV_IwShWfe0009/s1600-h/DSC_4841.JPG"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 200px; height: 134px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjtBvnxS_J44xyLaD8L5PYxIAjH1cxS6z8bWUJMICMM6-C24sMbddYzpXG7smgje9Tlcp2lD_pA_FQjM7Ta2f8AVEqXdxgSAOoFFVtTvPMrTomzUD-gR1pvgvQScvjFFOlV_IwShWfe0009/s200/DSC_4841.JPG" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5450249036629749954" /></a> <br /><br />Esame beveik rojuje ir nežinau, kaip reikės prisiversti iš jo išvykti!<br /><br />Nuo mūsų namuko durų iki jūros - vos dvidešimt metrų. Nuostabu kas rytą namelio terasoje mėgaujantis šviežiais vaisiais girdėti į krantą atsimušančias bangeles ir matyti jūros žydrynę. <br /><br />Donatas, kaip mažas vaikas, kasdien su nekantrumu griebia lastus, akvalangą ir neria tyrinėti povandeninio pasaulio. Sausumoje jis užsiima krabų medžiokle ar kokosų numušinėjimu nuo palmių. Man patinka tiesiog nieko neveikti :)<br /><br />Vakarais mėgaujamės saulėlydžiais ir pasivaikščiojimais pajūriu. Saulei nusileidus dažnai einame į restoranėlį ant jūros kranto. Tobulas maistas, jūra už keleto žingsnių, nesuskaičiuojama daugybė žvaigždžių danguje, rami muzika ir mes greta vienas kito... Kartais sunku patikėti, kad nesapnuoju!<br /><br /><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjOvyrK1cQ-RgN4UILlJ4hGfQChXz4RdCdZ9us54soSdjQ0ChGMADdx10XoPySplEmYyCX_SUZZf7L5Xvqob24pPF329g1vIih909T0_E2Yg08movRRPouWxM6H5yokdHRZabc_ocFoBLm3/s1600-h/DSC_4923.JPG"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 200px; height: 131px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjOvyrK1cQ-RgN4UILlJ4hGfQChXz4RdCdZ9us54soSdjQ0ChGMADdx10XoPySplEmYyCX_SUZZf7L5Xvqob24pPF329g1vIih909T0_E2Yg08movRRPouWxM6H5yokdHRZabc_ocFoBLm3/s200/DSC_4923.JPG" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5450249769481167938" /></a> <a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEh7S9wAlcHVhu7vE7QUX0-MEeBIkEg-Mx5BUSTceTAfUkrzZ5NR6kRTAGj3QyhxJ8VT-f873HgWJUXyClPzqwSPikIE1IJJBJ53Smo9p3W4cNogfV9HNQuinE5Hdp0SzI1OX4EynTGP1chyphenhyphen/s1600-h/DSC_4878.JPG"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 200px; height: 132px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEh7S9wAlcHVhu7vE7QUX0-MEeBIkEg-Mx5BUSTceTAfUkrzZ5NR6kRTAGj3QyhxJ8VT-f873HgWJUXyClPzqwSPikIE1IJJBJ53Smo9p3W4cNogfV9HNQuinE5Hdp0SzI1OX4EynTGP1chyphenhyphen/s200/DSC_4878.JPG" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5450249758209018098" /></a><br /><br />Porą dienų važinėjomės po salą motoroleriu. Ištyrinėjom beveik visus paplūdimius, bet savojo Had ChaoPhao į nieką nekeistume. Čia labai ramu, visiškai nepergrūsta restoranų ar barų ir tik kur ne kur matosi po kelis žmogiukus. O ir mūsų viešbutuko kainos ir kokybės santykis puikus. Net nemokamą Wi-Fi turime. Maistas viešbučio restoranėlyje toks geras, kad bandėme pagrindinį virėją prisivilioti į Lietuvą :) Deja, nesutiko. Sakė, kad per šalta :)<br /><br />Koh Phangan sala labai mėgstama jaunimėlio. Kartą per mėnesį čia vyksta Full Moon (mėnulio pilnaties) vakarėliai, kuriuose linksminasi tūkstančiai žmonių. Kitokių vakarėlių saloje netrūksta kasdien. Mes linksmintis iki paryčių šiuo metu noro neturime. Mums pats geriausias vakarėlis – sėdėti dviese prie pat jūros po žvaigždėtu dangumi ir gurkšnoti alutį. Visiška ramybė, kurią sudrumsčia nebent kartais praeinantis vienas kitas žmogus. Tobula!Donatas ir Miglėhttp://www.blogger.com/profile/12725834329473818180noreply@blogger.com8tag:blogger.com,1999:blog-2965967728492073096.post-90869052124891004292010-03-10T11:35:00.000+02:002010-03-10T11:36:53.271+02:00Vėl TailandePagaliau galime prisijungti prie blog‘o! Šiandien parskridome iš Jangono į Bankoką. Bankoke pabūsim tik pusdienį, o tada sėsim į traukinį ir judėsim į Tailando pietinę dalį, Ko Pha Ngan salos link. Po beveik dviejų mėnesių dulkių, prakaito, o kartais netgi šalčio, galėsim pasimėgauti žydra jūra ir baltu smėliuku. Labai nekantraujam!Donatas ir Miglėhttp://www.blogger.com/profile/12725834329473818180noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-2965967728492073096.post-18384244447026887752010-03-10T11:31:00.000+02:002010-03-10T11:32:37.800+02:00Mianmaras. Dar keletas pastebėjimų.Mianmaras mums neabejotinai buvo viena įdomiausių ir daugiausiai įvairių emocijų sukėlusių valstybių. Manau visi puikiai žinote, kad šią šalį valdo karinė chunta, kuri pažeidinėja žmogaus teises, lengvai susidoroja su visais jai neįtikusiais asmenimis ir menkai tesirūpina savo žmonių gerove. Šalyje visiškai nestabilus elektros tiekimas, kelių ir šaligatvių būklė dažnai apgailėtina. Taip pat siaubingai išnaudojami darbininkai. Pavyzdžiui, skaudu žiūrėti, kaip šioje šalyje tiesiami keliai. Karštyje, tarp daugybės dulkių, žmonės rankomis dėlioja akmenėlius, pila smalą. Technika beveik nenaudojama ir žemės ūkyje. Dažnai laukai ariami įsikinkius buivolus, tačiau kai kuriuose genčių kaimuose žmonės didžiulius žemės plotus aria su kauptukais. <br /><br />Taip pat mus be galo stebina tai, kad maži vaikai rūpinasi dar mažesniais broliukais ar sesutėmis. Nors jau daugybę kartų tai matėme ir kitose Azijos šalyse, tačiau vis dar negalime priprasti prie vaizdo, kai vos kelerių metų pyplys ar pyplė ant nugaros ar ant rankų nešioja gal dar metukų neturintį kūdikį! Tie kūdikiai net gyvuliukų šūdukus į burną dedasi bei ropinėja kartu su paršeliais :)<br /><br />Vis dėlto, nepaisant itin sunkaus gyvenimo, žmonės Mianmare kažkaip sugeba šypsotis! Ir ne tik turistams. Jie tiesiog šypsosi bendraudami vieni su kitais ir pan. Taip pat jie daug dainuoja . Nesvarbu, ar tai viešbučio darbuotojas, ar buivolų varovas, ar šiaip gatve einantis žmogus – visi jie dainuoja ir tai daro toli gražu ne tyliai kažką niūniuodami sau po nosimi. Galbūt tokį jų atsipalaidavimą lemia betelio lapų ir arekos riešuto kramtymas bei dažnas alkoholio vartojimas. Nesvarbu, kuri savaitės diena, nesvarbu, ar vidurdienis, ar popietė, ar vakaras – visuose restoranėliuose rasi bent keletą išgėrinėjančių vietinių. Ir dažniausiai jie geria ne tik alų, bet ir vandeniu praskiestą viskį (jie tiesiog į alaus bokalą ar stiklinę įsipila stipraus alkoholio ir užsipila vandens).<br /><br />Taip pat negaliu nepaminėti itin didelio birmiečių susidomėjimo turistais. Nuolat jausdavome, kad į mus spokso! Ir dažniausiai jie spokso visiškai nesistengdami to nusplėpti. Kartais net bijodavome, kad bežiūrėdami į mus jie nenukristų nuo dviračio ar kur nors neatsitrenktų. O šiaip pripratome, kad į mus žiūri ir kai einame, ir kai sėdime, ir kai valgome ir t.t. Ne kartą sulaukėme ir komplimentų. Jiems beveik kiekvienas baltasis yra grožio etalonas.<br /><br />Iki atvykdami į Mianmarą manėme, kad patekti į šią šalį yra gan sudėtinga, kad čia mus dažnai tikrins, gal net neleis įsivežti kompiuterio, mobilaus telefono ir pan. Tačiau iš tiesų gauti vizą (bent jau Bankoke) labai lengva. Tiesiog užpildai formą, susimoki 810 batų ir atsiimi po trijų dienų arba, jei sumoki kiek daugiau, kitą dieną. Atvykus į šalį niekas jokių kompiuterių, fotoaparatų, telefonų ir kitų daiktų netikrino. Mūsų pasus keletą kartų patikrino tik pravažiuojant naująją sostinę. Tiesa, užsieniečiams draudžiama vykti į kai kurias Mianmaro vietoves. Į keletą šalies vietų turistams galima patekti tik skrendant lėktuvu. Taip pat Mianmare prieinami toli gražu ne visi internetiniai puslapiai (pavyzdžiui, blokuojamas blogspot‘as, todėl negalėjome atnaujinti savo blog‘o).Donatas ir Miglėhttp://www.blogger.com/profile/12725834329473818180noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-2965967728492073096.post-40666630497873904652010-03-10T11:28:00.001+02:002010-03-10T11:30:48.662+02:00Inle lake<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgbUo8M6bitpTlKO4wRlJucp-lTXq3e7Vp1zXF92KH7Rrud8ldZxSoFe18Qm1LpPPxir4QSrqkksPfjw8fM-4icQ65Tsu9REu5dt-7pldONNK1ntuqmmEuqUptFsCNcGoFAlxNrkC2k0nmT/s1600-h/DSC_4530.JPG"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 200px; height: 132px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgbUo8M6bitpTlKO4wRlJucp-lTXq3e7Vp1zXF92KH7Rrud8ldZxSoFe18Qm1LpPPxir4QSrqkksPfjw8fM-4icQ65Tsu9REu5dt-7pldONNK1ntuqmmEuqUptFsCNcGoFAlxNrkC2k0nmT/s200/DSC_4530.JPG" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5446935191372830850" /></a> <a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiiYLzErKvz_BpkeuZyUn48Su8DqnFxWQKIRQ1GbgS_3t_zAsfCPErvOXuqSRi5BU1LbW0Mw1cOAQ5h2d2zupKhE3X3HjG3sv80ge_H3KSP1PeoNekAls5uoe_CWNyGFZc9_bqyX06Uz5Oi/s1600-h/DSC_4346.jpg"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 200px; height: 130px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiiYLzErKvz_BpkeuZyUn48Su8DqnFxWQKIRQ1GbgS_3t_zAsfCPErvOXuqSRi5BU1LbW0Mw1cOAQ5h2d2zupKhE3X3HjG3sv80ge_H3KSP1PeoNekAls5uoe_CWNyGFZc9_bqyX06Uz5Oi/s200/DSC_4346.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5446935182235604162" /></a><br /><br />Mūsų trijų dienų žygio galutinis tikslas buvo Inle ežeras. Tai taip pat buvo ir mūsų paskutinė stotelė Mianmare. Iki grįžimo į Jangoną ir skrydžio į Tailandą dar turėjome beveik savaitę, todėl galėjome neskubėdami pasimėgauti gyvenimo ant vandens stebėjimu. Kadangi mes įsikūrėmė viešbutyje prie pat nedidelio kanalo, kasryt pusryčiaudami matydavome, kaip vietiniai valtimis į miestelį atgabena daugybę įvairių daržovių. Vakare visos valtys, pasikrovusios kitokių produktų, vėl grįžta į Inle ežero kaimelius. Tad sėdėdami balkone dažnai galėjome jaustis kaip judriame turguje.<br /><br />Gyvenimą ant vandens stebėjome ne tik iš balkono, bet ir plaukiodami motorine valtimi po Inle ežerą. Ten mums viskas labai egzotiška: kaimai, daržai, šventyklos ant vandens. O dar ir keistas irklavimas koja bei netradiciniai žvejybos būdai!<br /><br />Vieną dieną nusprendėme savarankiškai eiti į dienos žygį po aplinkinius kaimus. Tačiau mūsų turimas žemėlapis pasirodė esąs ne itin tikslus, tad pasivaikščiojome šiek tiek daugiau nei planavome. Per dieną nuėjome virš 20 km. Bet buvo smagu, nes pamatėme mielų kaimelių su daug kanalų (beveik Venecija), pažiūrėjome, kaip sodina ryžius, pasivaikščiojome po bambukų giraitę bei sutikome labai draugiškų žmogučių.<br /><br />Tad kelionės po Mianmarą pabaiga buvo itin maloni. Tiesa, dar apturėjome 14 valandų trukmės kelionę autobusu iki Jangono, bet ji praėjo neskausmingai, nes jau buvome įpratę prie karaokės, žinojome, kad naktį stosime valgyti, rodyti pasų ir kt. <br /><br />Paskutiniąją dieną aplankėme svarbiausią Mianmaro šventyklą – Shwedagon Paya. Šventykla įspūdinga! Be to, įdomu stebėti daugybę ten besimeldžiančių birmiečių. Donatas dar ir TV žvaigžde patapo, nes nusifilmavo kažkokiame turizmą Mianmare skatinančiame klipe :)<br /><br />Kai atėjo skrydžio į Tailandą diena, mes ir džiaugėmės, ir liūdėjome. Grįždami į Tailandą jautėmės beveik kaip grįždami namo, o ir prie jūros labai norėjosi. Tačiau išvykti iš Mianmaro irgi buvo gaila, nes ši šalis ir jos gyventojai mums vis labiau ir labiau patiko.Donatas ir Miglėhttp://www.blogger.com/profile/12725834329473818180noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-2965967728492073096.post-6105677192385725682010-03-10T11:24:00.001+02:002010-03-10T11:27:38.383+02:00Kalaw<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgx8WUHS3Y_g19wZSfuDhtyS75ELHZhvJQvkhYxKJlSz43UpqLEIAsXpFc9HVjshSWrKyqzHXfyPcNXOH2xo0h6oHxFnrHIbNywS0afuGFp5piDMw_VSMbjzz1SAFIHsugC09F2YJ83PCNk/s1600-h/DSC_4130.JPG"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 200px; height: 134px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgx8WUHS3Y_g19wZSfuDhtyS75ELHZhvJQvkhYxKJlSz43UpqLEIAsXpFc9HVjshSWrKyqzHXfyPcNXOH2xo0h6oHxFnrHIbNywS0afuGFp5piDMw_VSMbjzz1SAFIHsugC09F2YJ83PCNk/s200/DSC_4130.JPG" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5446934402825083202" /></a> <a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiiTBzxDwrTeYGYr_HtvMy_ej0e_5UbW_iUaJhn1Pc9jUKAq6NA5d3PFQ9w48mUHiNZbQPGv8dOvfbmVcQPnUAM_SujC2057zbrG1S-hGBiB9VEFf1DKG-ZZylubFHEaul28hvkkrNsQBqf/s1600-h/DSC_4161.JPG"><img style="cursor:pointer; cursor:hand;width: 200px; height: 134px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiiTBzxDwrTeYGYr_HtvMy_ej0e_5UbW_iUaJhn1Pc9jUKAq6NA5d3PFQ9w48mUHiNZbQPGv8dOvfbmVcQPnUAM_SujC2057zbrG1S-hGBiB9VEFf1DKG-ZZylubFHEaul28hvkkrNsQBqf/s200/DSC_4161.JPG" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5446934393576159602" /></a><br /><br />Iš Bagano patraukėme į kalnuose įsikūrusį nedidelį miestelį, pavadinimu Kalaw. Kelionė iki jo buvo labai sekinanti. Vienintelis autobusas iš Bagan į Kalaw išvažiuoja 3:30 val. ryto, tad keltis teko 3 val. Pats autobusas „įspūdingas“ (labai senas, salonas visas apiplyšęs, vos keletas siaurų sėdynių ir daugybė žmonių bei nuolatiniai dulkių kamuoliai). Be to, mūsų vietos buvo pačiame autobuso gale, o kelias labai duobėtas, tad žiauriai kratė. Ir tas „malonumas“ truko 10 valandų. Kai kurie turistai iš pradžių niekaip negalėjo patikėti, kad sėdi reikiamame autobuse, ypač kai bilietas kainuoja tiek pat ar net daugiau nei normalaus autobuso su oro kondicionieriumi ir pan. (esu įsitikinusi, kad tokia nelogiška kaina taikoma tik turistams, bet pasirinkimo nelabai yra, nes autobusas vienintelis).<br /><br />Po tokio „smagaus“ pasivažinėjimo norėjosi tik ilsėtis ir nieko neveikti. Kalaw tam labai tinkama vieta. Tai buvo pirmoji mūsų lankyta vietovė Mianmare be dulkių ir triukšmo. Jau buvome pamiršę, ką tai reiškia! Be to, mūsų kuklus viešbutukas turėjo balkoną, iš kurio atsiveria nuostabi miestelio panorama, tad tame balkone mes praleidome nemažai laiko ir susipažinome su labai įdomia rusų pora bei belgu. Rusai visus pavaišino vietiniu romu su kola (700 ml gan skanaus romo butelys Mianmare kainuoja kiek mažiau nei 3,5 lito) ir pripasakojo daugybę įdomių istorijų bei suteikė nemažai naudingos informacijos. Jie keliauja ir gyvena Azijoje jau daugiau nei 3 metus ir nebenori grįžti į Rusiją. Belgas, taip pat kaip ir mes, po pirmojo apsilankymo Pietryčių Azijoje norėjo sugrįžti dar kartą, tik ilgesniam laikui. Jis jau keliauja beveik metus. Tad bebendraujant su šiais žmonėmis diena praskriejo nepastebimai. <br /><br />Taip pat labai smagu buvo Kalaw dar kartą sutikti olandų porą, su kuriais vis atsitiktinai susitinkam nuo pat skrydžio į Mianmarą. Vyrui šiek tiek virš 60 metų, o žmonai beveik 60 metų. Jie abu jau išėję į pensiją ir šiltuoju metų laiku gyvena Olandijoje, o šaltuoju keliauja, nes jiems keliauti pigiau nei mokėti už šildymą ir pan. Bet jie nerealūs! Jie keliauja su kuprinėmis. Jie neskraido tik lėktuvais, o naudojasi ir varginančiu viešuoju transportu. Jie dažniausiai apsistoja kukliuose viešbutukuose ir t.t. Labai tikimės, kad ir mes sulaukę panašaus amžiaus dar pajėgsime bastytis po pasaulį su kuprine ant pečių!<br /><br />Po smagaus poilsio Kalaw, mes ir vienas prancūzas išėjome su gide ir virėju į trijų dienų žygį po kalnuose pasislėpusius genčių kaimus. Kasdien eidavome apie 6 valandas, dažniausiai į kalniuką arba nuo kalniuko. Šiek tiek pavargdavome, tačiau buvo verta pasikankinti, nes kraštovaizdis šiose vietovėse įspūdingas. Netgi pamatėme nemažai žalios spalvos, kuri šiuo metų laiku Mianmare beveik neegzistuoja! O dar ta ramybė, kai girdi tik savo žingsnių garsą ir paukščių čiulbėjimą! <br /><br />Pirmąją naktį nakvojome genties kaimelyje, vienos šeimos namuose, antrąją – vienuolyne šalia kaimelio. Apie normalų dušą ir elektrą galima tik pasvajoti. Kaimeliuose vakarais visi sėdi prie laužiukų virtuvėse, nes ten šviesiau ir šilčiau (kaip jau ne kartą minėjome, kalnuose temperatūra naktimis dažnai nukrenta iki vos plius kelių laipsnių). Vienuolyne gyvenimas nurimsta labai anksti, tačiau ir prasideda beveik naktį. Apie 3:30 valandą ryto vienuoliai jau kažką veikė. 6 valandą visi pradėjo melstis. Ypač triukšmingai tą darė maži vienuoliukai, nes jie bandė giedoti vienas garsiau už kitą. Po maldų vyresni sėdo valgyti, o mažieji jiems patarnavo. Po to jauni vienuoliai išėjo rinkti aukų ir tik grįžę sėdo pusryčiauti. Tad geras gyvenimas tų vyresnių vienuolių, nes jie turi daugybę “tarnų”. Apskritai, Mianmare vienuolių nesuvokiama daugybė. Tiesa, nemažai jų vienuoliais pabūna vos savaitę ar keletą, nes kiekvienas birmietis budistas per savo gyvenimą turi du kartus pabūti vienuoliu. Turbūt todėl vienuoliai dažnai atrodo visiški chamai, jiems mažai rūpi dvasiniai dalykai, o įdomesni mobilieji telefonai, motoroleriai ir t.t.Donatas ir Miglėhttp://www.blogger.com/profile/12725834329473818180noreply@blogger.com0