Bankokas

Bangkok – city of life! Ne veltui Bankokas taip save pristato. Jis beveik visą parą pilnas gyvybės! Mes taip pat pasinėrėme į jo beprotikšką gyvenimą ir šis miestas mums vis labiau patinka.



Daugybę laiko praleidome milžiniškuose prekybos centruose ir prisipirkome daugiau nei planavome :) Bet kai trys gražios suknelės kainuoja mažiau nei 60 litų, labai sunku nepirkti :) Dabar kankinsimės tampydami visa tai ant savo pečių!



Taip pat apsilankėme viename didžiausių Bankoko kino teatrų. Ten IMAX 3D formatu pažiūrėjome „Avatar“. Įspūdis buvo nerealus!!!

Nenuobodu Bankoke ir vakarais, nes visas gyvenimas persikelia iš prekybos centrų į gatves (bent jau Siam rajone, kuriame mes gyvename). Vėl vyksta prekyba, atsidaro gatvės restoranėliai, susirenka daug jaunimėlio.



Žinoma, Bankokas turi ir trūkumų. Pirmiausia - nežmoniškas karštis bei tvankumas dieną ir naktį. Taip pat nuolat tvyrantis smogas. Bankoke labai ryškūs skurdo ir prabangos kontrastai. Vieni apsipirkinėja prabangiose dizainerių parduotuvėse, o kiti gyvena i lušnynuose. Negalima nepaminėti ir beprotiško eismo bei transporto kamščių. Tiesa, viešasis transportas mieste gana gerai išvystytas. Kai kurias miesto dalis galima pasiekti labai greitai ir patogiai, pavyzdžiui, pasinaudojant skytrain arba metro.

Bankoke esame paskutinę dieną. Rytoj išskrendame į Mianmaro sostinę Jangoną. Šioje šalyje planuojame praleisti 4 savaites. Nežinome, ar ten galėsime atnaujinti blog‘ą, nes nors internetas didesniuose miestuose yra, kai kurie puslapiai blokuojami. Taip pat dažnai dingsta elektra. Be to, ryšys gali būti per lėtas, kad įkelti nuotraukų. Bet anksčiau ar vėliau įrašai ir nuotraukos blog‘e atsiras. Beje, roamingas Mianmare neveikia, tad telefonu mūsų neieškokit.

Chiang Mai: gėlių festivalis

Pirmiausia, sveikiname Eglę ir Roką sumainius aukso žiedus!!! Dovanojame Jums bent virtualią dovanėlę ir siunčiame po bučkį.



Taip pat sveikiname Donato mamytę su praėjusiu gimtadieniu! Linkime jai daug sveikatos! Siunčiame daug virtualių gėlyčių :)



Mes, aspukę ratuką šiaurės Tailande, vėl grįžome ten, nuo kur ir pradėjome savo kelionę – į Chiang Mai miestą. Mums labai pasisekė, nes Chiang Mai buvome tuo metu, kai vyko kasmetinis gėlių festivalis. Visokio grožio prisižiūrėjom! Gaila, tik kad mūsų mamyčių čia nebuvo, nes joms būtų labai patikę.



Šiuo metu mes jau esame Bankoke. Kadangi šį miestą jau šiek tiek pažįstame, turistinių objektų dar kartą nebelankysime. Daugiausiai užsiiminėsim apsipirkinėjimu bei darysimės Mianmaro vizas.

Pai

Mes vis dar esame Pai. Veikiame nieko :) Šiomis dienomis mus dažniausiai galima išvysti pusiau gulimoje pozicijoje, taip pat valgant arba gurkšnojant ką nors su laipsniais ar be jų. Dauguma turistų čia veikia tą patį – nieko. Tiesiog „trinasi“ po miestelį, sėdi kavinėse arba guli hamakuose. Visas gyvenimas prasideda saulei nusileidus. Atsidaro daugybė barų, visur groja muzika, į gatves išlenda „įvairaus plauko“ žmogėnų (hipių, pankų, rastamanų).



Tiesa, mes Pai apturėjom ir labai smagią veiklą – pajodinėjimą drambliuku. Tiksliau tai buvo ne drambliukas, o visa diiidelė dramblė :) Geriausia tai, kad sėdėjom ne prie jo tvirtinamoje kėdėje, o ant dramblio nugaros bei sprando. Žinoma, tai turi ir minusų. Pavyzdžiui, jo kieti šeriai labai trina odą bei paskausta kojas sėdėti labai išsiskėtus :) Bet faina jausti kiekvieną drambliuko judesį, galėti jį glostyti ir svarbiausia, galėti juo pasitikėti (tai ne tik drambliuko nuopelnas, bet ir jo prižiūrėtojo). Smagiausia dalis buvo maudynės su drambliu. Aš apsiribojau serija apipurškimų ir įmetimu į vandenį, o Donatas su drambliukais turškėsi ilgiau ir buvo įmestas į vandenį ne vieną kartą :)



P.S. Mūsų dideliam „džiaugsmui“, prie pat mūsų namuko vėl turim pulką vištų ir vieną labai mėgstantį padainuoti gaidį.

Donato gimtadienis Lisu genties kaime

Kadangi Mae Hong Son mums niekaip „neprilipo“, nusprendėme važiuoti į kitą, mažiau turistų lankomą miestelį, pavadinimu Soppong. Apsistojome ne viešbutyje, o netoli miestelio esančiame Lisu genties kaimelyje, amerikiečio ir Lisu genties moters namuose. Jie vedę 5 metus. Į savo namus priima turistus ir iš to ne tik užsidirba, bet ir supažindina užsieniečius su Lisu genties gyvenimu bei prisideda prie unikalios kultūros išsaugojimo. Turistams suteikiama nakvynė ir maitinimas tris kartus per dieną už 300 batų žmogui (apie 23 litus). Taip pat galima papildomai užsisakyti kursus, pavyzdžiui, Lisu maisto gaminimo, audimo, krepšių pynimo, masažo ir kt.



Pirmąją dieną aplankėme ir kitus Lisu genties kaimelius. Eiti tikrai nebuvo lengva, nes teko kopti į labaaai statų kalną. Tačiau kuo aukščiau lipome, tuo mažiau modernius kaimus radome. Be to, šiuose kaimeliuose gyvena labai draugiški žmonės. Ypač linksma buvo stebėti ir bendrauti su vaikais, kurie mums ir pašoko, ir demonstravo kaip gerai moka važiuoti dviračiais, ir pozavo.



Antroji diena buvo ypatinga – Donatui sukakojo 27-eri! Ta proga pusdienį pratinginiavome tiesiog stebėdami kaimo gyvenimą iš balkonėlio ir žaisdami su tingiu ryžu katinu : ) Papietavę ėjome pasimaudyti šaltame ir skaidriame kalnų upės vandenėlyje. Vakare bendravome su naujais gyventojais – miela malaiziečių šeima. Taip pat žiūrėjome filmą apie Lisu genties buitį, šventes. Be to, pasilepinome Lisu masažu.



Pagyvenimas Lisu kaime buvo įdomi patirtis. Smagu nors kartą ne tik pažiūrėti į kaimelį iš šalies, bet ir pagyventi jame. Prie teigiamo įspūdžio labai prisidėjo ir malonūs šeimininkai – Albertas ir Suzana. Negaliu nepaminėti ir to, kad buvom labai skaniai maitinami : )



Nepatiko tik tai, kad naktimis ir rytais ten labai šalta (žinau, kad dabar piktdžiugiškai šypsotės). Kaimelis kalne, todėl nors dieną karšta, naktį atvėsta vos iki plius kelių laipsnių. Aišku, jums atrodo juokinga, kai pas jus vos ne minus 30, bet jūs turit radiatorius ir štiltą patalynę, o mes - skylėtą tikmedžio namuką ir keletą ne itin šiltų antklodžių.
Bet šaltis, palyginus su kita mus nuolat kamuojančia problema, yra niekis. O ta didžioji problema – gaidžiai!!! Oi kaip mes jų nemėgstam... Net ir didesniuose miesteliuose jų visada būna greta viešbutuko, o Lisu kaimelyje jų buvo visas choras! Ir blogiausia, kad jie pradeda giedoti visai ne saulei tekant, o tada, kai mes einame miegoti ir savo siaubingą pasirodymą tęsia per visą naktį! Donatas vis kuria planą, kaip juos nukenti, bet kol kas veiksmų nesiėmė : )
Tam, kad „rimčiau“ atšvęsti Donato gimtadienį, šiandien atvažiavome į Pai. Manome, jog Pai miestelis tam yra labai tinkama vieta. Nors tai visiškai turistinis miestelis, bet visi žmonės atsipalaidavę, yra daugybė barų, gyvos muzikos. Kaip būtų smagu, jei ir jūs švęstumėte čia kartu su mumis!
P.S. palinkėkit mums mažai gaidžių šią naktį : )

Mae Hong Son

Iš Mae Sariang vykome į Mae Hong Son - dar vieną nedidelį miestelį Tailando šiaurinėje dalyje. Planavome ten pasibūti ilgėliau, tačiau kažkas jame mums nepritiko.
Geriausia šiame miestelyje – keletas šventyklų įspūdingose vietose. Tačiau pats miestelis labai suturistintas (tiesa, tailandiečių turistų jame pastebėjome daugiau, nei užsieniečių).



Vieną dieną važinėjome motoroleriu po Mae Hong Son apylinkes. Kalnų vaizdai buvo labai malonūs akiai, tačiau kaimuose žmonės mums pasirodė ne itin draugiški, beveik nesišypsojo, nesisveikino. Gal todėl, kad jie yra matę daug užsieniečių. Įdomiausia ką pamatėm bevažinėdami – Druskininkų antrininką : ) Tiesiog gamta toje vietovėje labai priminė Lietuvą – pušynai, ežeriukas ir vėsus oras. Taip pat trumpam buvom patekę iš Tailando į Kiniją, nes užsukom į miestelį, kuriame gyvena ne tailandiečiai, o kinai, veikia kinų restoranai, auginama ir pardavinėjama arbata.