Mes vis dar esame Pai. Veikiame nieko :) Šiomis dienomis mus dažniausiai galima išvysti pusiau gulimoje pozicijoje, taip pat valgant arba gurkšnojant ką nors su laipsniais ar be jų. Dauguma turistų čia veikia tą patį – nieko. Tiesiog „trinasi“ po miestelį, sėdi kavinėse arba guli hamakuose. Visas gyvenimas prasideda saulei nusileidus. Atsidaro daugybė barų, visur groja muzika, į gatves išlenda „įvairaus plauko“ žmogėnų (hipių, pankų, rastamanų).
Tiesa, mes Pai apturėjom ir labai smagią veiklą – pajodinėjimą drambliuku. Tiksliau tai buvo ne drambliukas, o visa diiidelė dramblė :) Geriausia tai, kad sėdėjom ne prie jo tvirtinamoje kėdėje, o ant dramblio nugaros bei sprando. Žinoma, tai turi ir minusų. Pavyzdžiui, jo kieti šeriai labai trina odą bei paskausta kojas sėdėti labai išsiskėtus :) Bet faina jausti kiekvieną drambliuko judesį, galėti jį glostyti ir svarbiausia, galėti juo pasitikėti (tai ne tik drambliuko nuopelnas, bet ir jo prižiūrėtojo). Smagiausia dalis buvo maudynės su drambliu. Aš apsiribojau serija apipurškimų ir įmetimu į vandenį, o Donatas su drambliukais turškėsi ilgiau ir buvo įmestas į vandenį ne vieną kartą :)
P.S. Mūsų dideliam „džiaugsmui“, prie pat mūsų namuko vėl turim pulką vištų ir vieną labai mėgstantį padainuoti gaidį.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
1 komentarai (-ų):
tas biciukas su gitara. Paklausk jo ar krize jauciasi? :D
Jei rimtai, jus ten netoli, rasysiu LT - Mijanmaro - sekantis kelias tenais? Jauciates drasiai?
Rašyti komentarą