Mes jau Lietuvoje

Jau po pusdienio Lietuvoje visa kelionė atrodė tarsi sapnas. Regis, niekur ir nebuvome išvykę. Tiesa, iš pradžių buvo kiek keistoka turėti namus, o ne nakvoti vis kitame viešbutyje, gamintis valgį ir plauti indus, o ne visada bėgti į restoranėlį, laikyti daiktus spintose, o ne kuprinėse, visur kur reikia nuvažiuoti savo automobiliu, o ne ieškoti kokio nors transporto. Ir netgi su visais aplinkiniais galėjome susikalbėti lietuviškai! Taip pat vis dar negalime atsidžiaugti artimaisiais, draugais, vasariška Lietuva, Vilniaus senamiesčio grožiu, nupjautos žolės kvapu, duona, šaltibarščiais... Esame labai labai laimingi! Atrodo, kad niekur niekada iš Lietuvos nebenorėsime bėgti. Bet priminkite mums tai lietingą, šaltą, tamsų rudenį :)