Koh Lanta

Šiaip ne taip prisivertę palikti Koh Phangan rojų, atvykome į Koh Lantą. Tačiau nuo pat pirmųjų buvimo ten akimirkų troškome sugrįžti į tą paliktąjį rojų. Atrodo, ir jūra yra, ir smėlis, ir saulė, bet kažkas ne taip. Nėra tokio skaidraus vandens, įspūdingo povandeninio pasaulio, ant galvos krintančių kokosų :) Nėra tokios ramybės ir malonios atmosferos... Be to, viešbučių kainos ir kokybės santykis ten daug prastesnis nei turėjome Koh Phangan. Maisto kainos mums taip pat pasirodė stipriai užkeltos. Net ir gatvės užkandinėse kainos užsieniečiams dažniausiai turistinės.

Žinoma, kiekviena vieta turi savų privalumų. Koh Lantoje galima rasti visiškai tuščių paplūdimių, pamatyti daugiau vietinio gyvenimo. Be to, šios salos gyventojai mums pasirodė gerokai draugiškesni už Koh Phangan žmones.

Pabuvus beveik savaitę, mums ši sala vis tiek niekaip “neprilipo“, todėl nusprendėme nebesikankinti ir paskutines dienas Tailande praleisti Krabi mieste. Daugumai atrodytų keista, kad mes pasirinkome sėdėjimą niekuo neypatingame mieste, vietoj buvimo saloje, tačiau mes ten kažkodėl nebegalėjome daugiau ištverti nei dienos. Galbūt mums Koh Lanta neįtiko ir dėl su ja pačia nesusijusių priežasčių. Pirmiausia, tuo metu buvo Velykos ir mes labai norėjome būti kartu su artimaisiais, tad buvo liūdna. Galbūt mums tiesiog pabodo jūra ir smėlis. Galbūt jau norėjosi naujų įspūdžių, aktyvesnio keliavimo. Be to, nekantriai laukiame skrydžio į Kuala Lumpūrą, nes ne tik atsidursime dar nelankytoje šalyje, bet ir susitiksime su mūsų drauge Jolita bei keletą savaičių keliausime trise!