Pulau Tioman

Po smagaus lietuvių pasisėdėjimo šiek tiek numigę, ankstų rytą pradėjome ilgą kelionę Tioman salos link. Pirmąją dieną, pasinaudoję trimis autobusais ir užtrukę apie 10 valandų, pasiekėme jaukų Mersing miestelį. Pernakvoję jame, kitą rytą sėdome į laivą ir po kankinančių beveik trijų valandų nuolatinio siūbavimo, pasiekėme salą.

Jūra ir skanus maistas greitai padėjo užmiršti visus ilgos kelionės iki salos vargus. Smagu buvo susipažinti su kaimynais ir sugyventiniais – ne tik naminiais katinais ir ožkomis, bet ir beždžionėmis, paprastomis ir milžiniškomis voverėmis, mažiukais ir didžiuliais driežais, šikšnosparniais, skorpionais, vorais, pitonu. Tik būriai uodų ir dar velnias žino kokių kandančių padarų mažai džiugino.



Dažniausiai mūsų dienotvarkė saloje apsiribojo miegu, jūra ir maistu. Kad visai neaptingtume, vieną dieną išsiruošėme į gretimą Tekek miestelį bei paplūdimį. Jolita dar beeidama iki ten šiek tiek „pasvilo“, o bandymas pasideginti keletą minučių baigėsi ryškiai „ružavu“ įdegiu :) Net ir mūsų su Donatu beveik negriukų oda paraudo! Bet šią saulės ataką kentėjome ne tik dėl gražaus paplūdimio, bet ir dėl miestelyje esančių neapmuitinamų prekių parduotuvių. Šiaip Malaizijoje alaus butelis parduotuvėse kainuoja beveik 10 litų, o vynas ir stiprusis alkoholis dar daug brangiau. Tačiau Tioman sala yra bemuitė zona, todėl čia, pavyzdžiui, skardinę alaus galima nusipirkti už mažiau nei 2 litus ar litrą „Bacardi“ už 34 litus.



Dar vieną dieną nusprendėme per džiungles pasiekti keletą įlankų su laukiniais paplūdimiais bei Salang miestelį. Tačiau pamačiusi, kad keliukas status, oras be galo tvankus ir drėgnas, tad prakaituoti tektų daug, nusprendžiau pagailėti savo ir taip ne itin daug likusio svorio ir pasilikau tinginiauti. Donatas ir Jolita norėjo pasportuoti, tad paplūdimius pasiekė. Tik iki Salang miestelio nenuėjo. Atseit tik todėl, kad man vienai nebūtų liūdna. Nepatikėjau :)