Koh Phangan

Esame beveik rojuje ir nežinau, kaip reikės prisiversti iš jo išvykti!

Nuo mūsų namuko durų iki jūros - vos dvidešimt metrų. Nuostabu kas rytą namelio terasoje mėgaujantis šviežiais vaisiais girdėti į krantą atsimušančias bangeles ir matyti jūros žydrynę.

Donatas, kaip mažas vaikas, kasdien su nekantrumu griebia lastus, akvalangą ir neria tyrinėti povandeninio pasaulio. Sausumoje jis užsiima krabų medžiokle ar kokosų numušinėjimu nuo palmių. Man patinka tiesiog nieko neveikti :)

Vakarais mėgaujamės saulėlydžiais ir pasivaikščiojimais pajūriu. Saulei nusileidus dažnai einame į restoranėlį ant jūros kranto. Tobulas maistas, jūra už keleto žingsnių, nesuskaičiuojama daugybė žvaigždžių danguje, rami muzika ir mes greta vienas kito... Kartais sunku patikėti, kad nesapnuoju!



Porą dienų važinėjomės po salą motoroleriu. Ištyrinėjom beveik visus paplūdimius, bet savojo Had ChaoPhao į nieką nekeistume. Čia labai ramu, visiškai nepergrūsta restoranų ar barų ir tik kur ne kur matosi po kelis žmogiukus. O ir mūsų viešbutuko kainos ir kokybės santykis puikus. Net nemokamą Wi-Fi turime. Maistas viešbučio restoranėlyje toks geras, kad bandėme pagrindinį virėją prisivilioti į Lietuvą :) Deja, nesutiko. Sakė, kad per šalta :)

Koh Phangan sala labai mėgstama jaunimėlio. Kartą per mėnesį čia vyksta Full Moon (mėnulio pilnaties) vakarėliai, kuriuose linksminasi tūkstančiai žmonių. Kitokių vakarėlių saloje netrūksta kasdien. Mes linksmintis iki paryčių šiuo metu noro neturime. Mums pats geriausias vakarėlis – sėdėti dviese prie pat jūros po žvaigždėtu dangumi ir gurkšnoti alutį. Visiška ramybė, kurią sudrumsčia nebent kartais praeinantis vienas kitas žmogus. Tobula!